Minsko URM pranešime sakoma, kad šis sprendimas priimtas reaguojant į Vašingtono įgyvendinamas naujas ekonomines sankcijas prieš Baltarusiją dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje.
„Naujų JAV sankcijų įvedimas neatitinka partnerystės ir bendradarbiavimo dvasios, – pabrėžė ministerija. – Susiklosčius tokioms aplinkybėms Baltarusija nusprendė įšaldyti projektus dėl smarkiai prisodrinto urano mainų, vystytus kartu su Jungtinėmis Valstijomis.“
Pernai gruodį sudaryta sutartis dėl branduolinio bendradarbiavimo buvo svarbus H.Clinton politinis laimėjimas ir buvo vienas iš nedaugelio pragiedrulių abiejų šalių santykiuose, kurie buvo smarkiai įtempti beveik visą laiką nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
H.Clinton tuo metu teigė, jog šis susitarimas yra „pažangos ženklas, stengiantis stiprinti branduolinį saugumą ir neplatinimą“.
Tačiau po kelių savaičių Baltarusijoje įvyko prieštaringai vertinami prezidento rinkimai, nulėmę veterano lyderio Aliaksandro Lukašenkos išlikimą šalies vadovo poste ir išprovokavę masinius protestus gatvėse bei opozicijos šalininkų areštus.
JAV valstybės departamentas buvo įsipareigojęs suteikti Minskui techninę ir finansinę pagalbą, siekiant likviduoti pavojingas Baltarusijos urano atsargas iki artėjančio pasaulio viršūnių susitikimo Pietų Korėjoje dėl branduolinio ginklo neplatinimo.
Iš prisodrinto urano galima gaminti atominius užtaisus, o tarptautinė bendruomenė labai nerimauja dėl branduolinių medžiagų, laikomų buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, saugumo.
Vienas Baltarusijos opozicijos narys 2008 metais sakė, jog netoli Minsko veikia nedidelis branduolinių tyrimų institutas, kuriame tikriausiai laikomas nedidelis kiekis smarkiai prisodrinto urano.
Tai pačiai metais A.Lukašenka pirmąkart oficialiai paskelbė, kad jo šalis tikrai turi smarkiai prisodrinto urano.
