Saulės nutviekstame vietos aerodrome, kur vyko mišios, motinos nešė „papamobiliu“ atvažiavusiam popiežiui kūdikius ir mažus vaikus, kad jis juos palaimintų ir pabučiuotų.
Tai buvo ketvirtoji ir paskutinė sekinančio vizito diena. Šios kelionės metu 84 metų popiežius dar lankėsi Berlyne ir Erfurte Vokietijos rytuose.
Sekmadienį katalikiškame universitetiniame Breisgau Freiburgo mieste šalies pietvakariuose Benediktas sakė, jog jį jaudina tai, kad gali dalyvauti mišiose su tokia daugybe žmonių.
Jis paragino Vokietijos katalikus įveikti vidaus nesutarimus ir likti ištikimus Romai „šiuo pavojų ir radikalių pokyčių metu“, ištikus „tikėjimo krizei“.
„Bažnyčia Vokietijoje įveiks didžius dabarties ir ateities iššūkius ir liks raugu visuomenėje, jei kunigai ir pašvęstojo gyvenimo asmenys, taip pat tikintieji pasauliečiai ... kartu vieningai dirbs“, – sakė jis.
Tikriausiai turėdamas omenyje tokias permainų reikalaujančias Vokietijos katalikų grupes kaip „Wir sind Kirche“ („Mes esame Bažnyčia“) ir „Die Kirche von unten“ („Bažnyčia iš apačios“), pontifikas sakė: „Bažnyčia Vokietijoje ir toliau bus palaiminimas visam katalikiškajam pasauliui, jeigu ... liks ištikimai vieninga su Šv.Petro ir apaštalų įpėdiniais“.
Savo pirmuoju valstybiniu vizitu gimtojoje šalyje Benediktas pasinaudojo tam, kad paragintų Vokietijos katalikus tvirtai laikytis jo ultrakonservatyvaus credo tokiais klausimais kaip dirbtinis apvaisinimas, abortai, eutanazija ir gėjų santuokos.
Jis perspėjo dėl „drungnų“ krikščionių, kurie, pasak jo, kenkia Bažnyčiai.
Tad jo vizitas ir griežti žodžiai nuvylė daugelį – ir Katalikų Bažnyčioje, ir už jos ribų.
Protestantai, žydai ir katalikų kunigų seksualinį išnaudojimą patyrusiems žmonėms atstovaujančios organizacijos tikėjosi daugiau iš šio keturių dienų vizito.
Protestantams ypač pritrūko konkrečių Benedikto XVI veiksmų prieš 500 metų atsiradusiai nesantaikai tarp Katalikų ir Liuteronų Bažnyčių užglaistyti. Vokietijoje abi šios Bažnyčios vienija po maždaug 24 mln. tikinčiųjų.
Liuteronų Bažnyčios galva Nikolausas Schneideris sakė, kad nors abi šalys „iš tikrųjų klausėsi viena kitos, ... mūsų širdys trokšta daugiau“.
Tiuringijos, kuri popiežių priėmė penktadienį ir šeštadienį, premjerė Christine Lieberknecht sakė, jog daugelis iš jo vizito tikėjosi daugiau.
Erfurte Benediktas XVI apsilankė augustijonų vienuolyne, kur Martinas Lutheris prieš 1517-ųjų schizmą rengėsi tapti kunigu.
Kai kurie protestantai vylėsi, kad pontifikas reabilituos M.Lutherį, kurį Katalikų Bažnyčia ekskomunikavo, arba sušvelnins suvaržymus sutuoktiniams protestantams, dalyvaujantiems katalikiškose mišiose ir norintiems priimti komuniją.
Tačiau popiežius užsiminė, kad tokie lūkesčiai buvo perdėti.
„(Prieš kelionę) buvo tam tikrų kalbų apie „ekumeninę dovaną“, kurios tikėtasi iš šio vizito, – sakė jis. – Man nereikia tiksliai nurodyti šiame kontekste paminėtų dovanų. Čia pasakyčiau tik tiek, jog tai atspindi politinį neteisingą tikėjimo ir ekumenizmo aiškinimą“.
Vokietijos žydų bendruomenė, regis, taip pat tikėjosi daugiau.
Centrinės žydų tarybos Vokietijoje vadovas Dieteris Graumannas sakė, kad tokios temos kaip ultrakonservatyvi Šv.Pijaus X brolija ir Antrojo pasaulinio karo metais popiežiavusio Pijaus XII iškėlimo į altoriaus garbę procesas ir toliau kursto nepasitenkinimą.
Benediktas XVI įžeidė Vokietijos žydų bendruomenę, kai panaikino ekskomuniką vienam Šv.Pijaus X brolijos nariui, kuris neigė Holokaustą.
Keliuose interviu, kurie yra išspausdinti pernai pasirodžiusioje knygoje, jis sakė, kad to nebūtų daręs, jei būtų žinojęs apie to vyskupo požiūrį į tai, kad naciai išžudė 6 mln. žydų.
Planai paskelbti palaimintuoju popiežių Pijų XII, kurio vieša tyla Holokausto klausimu yra plačiai kritikuojama, „dar labiau įžeistų mūsų jausmus ir mus nuviltų“, po ketvirtadienį Berlyne įvykusio susitikimo su Benediktu XVI sakė D.Graumannas.
Nekantriai lauktas vizito elementas buvo Benedikto XVI susitikimas su katalikų kunigų seksualinio išnaudojimo aukomis. Tokie susitikimai vyko per ankstesnes jo keliones į Didžiąją Britaniją, Maltą, Jungtines Valstijas ir Australiją.
Po susitikimo Vokietijoje paskelbtame Vatikano pareiškime sakoma, kad Benediktas XVI buvo „sujaudintas ir labai sukrėstas šių aukų kančių ... (ir) išreiškė savo nuoširdžią užuojautą bei apgailestavimą dėl visko, kas joms ir jų šeimoms buvo padaryta“.
Tačiau nukentėjusiųjų organizacijos nėra patenkintos.
Peteris Bringmannas-Henselderis iš vienos tokios organizacijos sakė, kad tas susitikimas buvo „antausis, nes nebuvo jokių veiksmų“.
„Vatikanas turėtų atverti savo archyvus, kur tas išnaudojimas užfiksuotas dokumentuose. Jie pagaliau turėtų būti ištirti. Mūsų požiūriu, nieko nereiškia popiežiui susitikti su keliais žmonėmis, kurie liko ištikimi Bažnyčiai, – sakė jis. – Daug žmonių paliko Bažnyčią, ir jis nenori susitikti su tais, kurie pasitraukė“.
JAV įsikūrusi organziacija „Survivors Network of those Abused by Priests“ (SNAP) reagavo panašiai. „Šis popiežiaus susitikimas niekuo neprisidės prie to, kad kunigai nebegalėtų tvirkinti vaikų ar vyskupai nebedangstytų nusikaltimų“, – pareiškė organizacija.
