Antra para orlaivio dingimo mįslę bando įminti 11 valstybių, tačiau atsakymų, kas iš tikrųjų nutiko keleiviams, dar nėra. Vis atsiranda naujų faktų, tačiau kartu ir daugėja paslaptingų aplinkybių. „Mirror“ pateikia dešimt svarbiausių klausimų apie MH370 skrydį, į kuriuos ieškoma atsakymų.
Kodėl nebuvo pagalbos prašymo signalo?
Oro eismo kontrolieriai Subunge, esančio netoli Kvala Lumpūro, negavo jokio pagalbos šauksmo iš MH370 skrydžio. Nei pilotas, nei jo padėjėjas net nebandė pranešti apie kokias nors problemas orlaivyje. Lėktuvas tiesiog netikėtai dingo iš radaro.
Ekspertai teigia, kad tai – labai neįprasta. Lėktuvas skrido maždaug 10 km aukštyje, kai su juo nutrūko ryšys. Anot aviacijos žurnalo redaktoriaus Davido Learmounto, krentant iš tokio aukščio yra užtektinai laiko pranešti apie technines problemas. „Kažkas nutiko, ir pilotai niekam apie tai nepranešė. Kodėl? Geras klausimas“, – sakė jis. Jo teigimu, pilotai apie gedimą galėjo nepranešti, jeigu orlaivyje būtų sprogusi bomba, tačiau kol kas jokių įrodymų apie sprogmenis nėra.
Kaip keleiviams pavyko patekti į lėktuvą su pavogtais dokumentais?
Interpolas patvirtino, kad mažiausiai dviejų keleivių pasai buvo pamesti arba pavogti. Agentūra pranešė tikrinanti ir kitų keleivių asmens dokumentus.
Interpolo duomenimis, nė vienu iš vogtų Austrijos ir Italijos piliečių pasų nebuvo naudotasi nuo pat jų pavogimo.
Abu tikrieji dokumentų savininkai – 37-erių italas Luigi Maraldis ir 30-ies austras Christianas Kozelis – yra sveiki ir gyvi. Abu jie teigia, kad jų asmens dokumentai Tailande buvo pavogti per pastaruosius metus.
„Nors dar anksti kalbėti apie bet kokius ryšius tarp pavogtų pasų ir dingusio lėktuvo, žinoma, mus labai neramina, kad į tarptautinį skrydį buvo patekta su pavogtais dokumentais, kurių duomenys buvo įrašyti net Interpolo duomenų bazėje“, – teigė agentūros generalinis sekretorius Ronaldas Noble'as.
Policija pranešė bandanti nustatyti tikrąsias su pavogtais dokumentais keliavusių žmonių tapatybes. Kartu ji paskelbė tikrinanti kitų keleivių pasus, kurie taip pat galėjo buvo pavogti.
„Tai situacija, į kurią mes tikėjomės niekada nepakliūti. Metų metus Interpolas klausdavo valstybių – kodėl reikia laukti tragedijos, kad būtų imtasi saugumo priemonių pasienyje ir oro uostuose?“, – sakė R.Noble'as.
R.Noble'as išreiškė susirūpinimą, kad vos kelios iš 190 agentūrai priklausančių valstybių sistemiškai tikrina keleivių dokumentus Interpolo duomenų bazėje.
„Tai situacija, į kurią mes tikėjomės niekada nepakliūti. Metų metus Interpolas klausdavo valstybių – kodėl reikia laukti tragedijos, kad būtų imtasi saugumo priemonių pasienyje ir oro uostuose?“, – sakė R.Noble'as.
Ar tai – teroristinis aktas?
Pagalbos šauksmo arba įrodymų apie mechaninį gedimą nebuvimas, pavogti dokumentai – visa tai pradėjo kurstyti kalbas, kad orlaivis tapo teroristinio išpuolio taikiniu.
Lėktuvu skrido 40 tautybių žmonės, dauguma – kinai. Kinija jau seniai draskoma etninių konfliktų. Musulmonai uigūrai, gyvenantys daugiausiai pasienyje su Afganistanu ir Pakistanu, seniai kovoja dėl nepriklausomybės ir yra kaltinami dėl teroristinių išpuolių šalyje. Jiems metama atsakomybė ir už praėjusios savaitės išpuolį Kinijos geležinkelio stotyje.
Kinijoje dėl nepriklausomybės kovoja ir daugiau grupių, tačiau kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už teroristinį aktą Malaizijos lėktuve.
Kodėl nerandama nuolaužų?
Praėjus 48 valandoms nuo lėktuvo dingimo, dešimtys lėktuvų ir laivų iš 11 valstybių Pietų Kinijos jūroje vis dar nerado pradingusio orlaivio nuolaužų. Kelis kartus buvo skelbta apie pastebėtus įtartinus objektus, tačiau pranešimai nepasitvirtino.
Šaltinis naujienų agentūros „Reuters“ padaliniui Indijoje teigė, kad šiuo metu tyrėjai linksta prie versijos, jog orlaivis sprogo ore dideliame aukštyje. Savo tapatybės nenorėjęs atskleisti tyrime dalyvaujantis pareigūnas teigė, kad prie tokių išvadų veda faktas, jog niekaip nepavyksta rasti lėktuvo nuolaužų.
Jo teigimu, tikėtina, kad lėktuvas sprogo 10 kilometrų aukštyje. Jeigu jis būtų kritęs į vandenį nesuiręs, gelbėtojai rastų pakankamai dideles sudužusio lėktuvo detales.
Kodėl vis dar galima prisiskambinti keleivių telefonu?
Kelioms šeimoms pavyko paskambinti į lėktuvo keleivių mobiliuosius telefonus, nors jais niekas ir neatsiliepė. Kinijos televizijoje parodytame reportaže užfiksuota, kaip susijaudinusi šeima girdi signalą, tačiau pradingusio brangaus žmogaus balso taip ir neišgirsta.
Kodėl Malaizijos oro linijoms delsė pranešti, kad lėktuvas dingo?
Oro eismo kontrolieriai ryšį su lėktuvu prarado 2.40 val. nakties. Tačiau juo skridusių keleivių draugai ir artimieji Pekino oro uoste kelias valandas laukė neva vėluojančio lėktuvo. Nusivylę ir pikti jie sako, kad apie nelaimę sužinojo iš žiniasklaidos, o ne iš „Malaysian Airlines“.
Oro linijos pranešimą apie dingusį lėktuvą išplatino 9.05 val. ryte. „Mirror“ klausia – ar toks vėlavimas buvo paprasčiausia nekompetencija, ar buvo bandoma nuslėpti kokias nors aplinkybes?
Ar lėktuvas tikrai bandė suktis?
Radaro signalas rodo, kad prieš ryšio su dispečeriais praradimą orlaivis bandė suktis atgal į Kvala Lumpūrą. Kariniai pareigūnai patvirtino, kad tokia galimybė – neatmetama. Jeigu taip ir buvo, kodėl imtasi tokio veiksmo? Ar buvo bandoma leistis ištikus gedimui? Ar tai privertė padaryti lėktuve buvę žmonės?
Kodėl kitas pilotas girdėjo murmesius ir trikdžius, kai bandė susisiekti su MH370 skrydžiu?
Netoliese dingusio lėktuvo skridęs pilotas sakė, kad jam bandant susisiekti su „Malaysian Airlines“ orlaiviu, jis išgirdo kažkokius murmesius ir radijo trikdžius. Anonimu norėjęs likti pilotas „New Straits Times“ pasakojo, kad jo valdomas lėktuvas skrido į Japoniją. Jam pavyko susisiekti su į Pekiną skrendančiu orlaivius pasinaudojant nelaimių pranešimams skirtu dažniu.
„Mums pavyko su MH370 susisiekti maždaug 1.30 val. nakties, ir paklausėme, ar jie jau pasiekė Vietnamo oro erdvę. Balsas kitame imtuvo gale galėjo būti arba piloto, arba jo padidėjo, bet aš buvau tikras, kad kalba padėjėjas“, – pasakojo savo vardą slepiantis pilotas.
Pasak jo, buvo girdėti labai daug statinių trikdžių, tačiau galų gale jis išgirdo žmogaus balsą, bet negalėjo suprasti, ką jis sako.
Ar degalų dėmės jūroje kažką reiškia?
Vietnamo paieškos būrio nariai iš oro pastebėjo dvi dideles degalų dėmes maždaug toje vietoje, kur, manoma, pradingo lėktuvas. Žiniasklaidai buvo išplatintos ir jų nuotraukos.
Tačiau į tą vietą pasiųsti laivai nesugebėjo rasti daugiau jokių ženklų, kad čia galėjo įvykti nelaimė. Jie negalėjo patvirtinti ir ar degalai yra iš MH370 skrydžio.
Ar mes kada nors sužinosime, kas įvyko iš tikrųjų?
Staigus orlaivio dingimas yra viena iš rečiausių nelaimių aviacijoje. Neaiškumą didina ir tai, kad net nėra aišku, kurios valstybės teritorijoje galėjo nukristi lėktuvas. Praėjo 48 valandos, ir už paieškas atsakingi pareigūnai sako bijantys blogiausio.
„Lėktuvai nesudūžta taip skrisdami. Tai – neįtikėtinai retas atvejis“, – teigia Didžiosios Britanijos konsultacinės įmonės aviacijos klausimais direktorius Paulas Hayesas.
Primenama tik viena panaši nelaimė, kai „Air France“ lėktuvas nukrito Atlanto vandenyne 2009. Jis skrido iš Rio de Žaneiro į Paryžių. Tyrėjai negalėjo atsakyti, kas nutiko lėktuvui iki tol, kol nebuvo rastos jo juodosios dėžės. Jos iš vandenyno dugno buvo ištrauktos tik praėjus dvejiems metams po nelaimės.
Panašu, kad Malaizijos lėktuvo nelaimė paskatins diskusiją, ar orlaivių juodųjų dėžių nereikėtų pakeisti palydovinėmis sistemomis, kurios galėtų iškart dispečeriams siųsti informaciją apie skrydį. Tokios sistemos jau egzistuoja, tačiau jomis vengiama naudotis dėl didelių finansinių ir logistinių kaštų.
