Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaus apie 20 valstybių ir vyriausybių vadovų, 50 užsienio reikalų ir gynybos ministrų, dešimt tarptautinių organizacijų vadovų, taip pat aukšto rango kariškių.
Stiprios policijos pajėgos saugos tris dienas truksiantį renginį, tarp kurio svarbiausių dalyvių minimas Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas, JAV valstybės ir gynybos sekretoriai, taip pat Rusijos ir Irano užsienio reikalų ministrai.
Šiuose kasmetiniuose susitikimuose, pradėtuose prieš 50 metų, vykstant Šaltajam karui, dėmesys paprastai būdavo sutelkiamas į JAV ir Europos šalių, ypač NATO narių, pastangas mažinti įtampą pasaulio karštuosiuose taškuose.
Tačiau šių metų konferencija vyksta tuo metu, kai transatlantiniai ryšiai, jau anksčiau susilpnėję dėl didesnio JAV dėmesio Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui, patyrė dar vieną smūgį dėl paviešintos informacijos apie Vašingtono vykdomą didelio masto sąjungininkų šnipinėjimą.
Tas skandalas, taip pat susijęs su numanomu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono sekimu, temdys derybas, kuriose turėtų būti susitelkta į bendrus iššūkius – pradedant konfliktais Artimuosiuose Rytuose ir Irano branduoline programa, baigiant neramumais Ukrainoje ir įtampa tarp Kinijos bei Japonijos.
„Daugelio galvų kertelėse suksis mintys apie poną Edwardą Snowdeną“, – sakė konferencijos organizatorius, Vokietijos diplomatijos veteranas Wolfgangas Ischingeris, turėdamas omenyje informacija apie JAV šnipinėjimą žiniasklaidai nutekinusį buvusį žvalgybos kontraktininką, šiuo metu besislapstantį Rusijoje.
50-oji Miuncheno konferencija vyks minint kai kurias kitas svarbias sukaktis: Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ąsias ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 75-ąsias metines, taip pat praėjus ketvirčiui šimtmečio po Berlyno sienos griūties.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir gynybos sekretorius Chuckas Hagelis tikriausiai pasiųs žinią, jog Vašingtonas suprato, kad reikalingas nemenkas Aljanso ryšių remontas, pridūrė W.Ischingeris.
Per praeitą savaitę vykusias parengiamąsias derybas JAV ambasadorius Berlyne Johnas Emersonas pasiuntė užuominų apie J.Kerry ir Ch.Hagelio bendrą poziciją, pareiškęs, kad visiškam atkurti pasitikėjimą prireiks laiko ir nuoširdžių pastangų abipus Atlanto.
„Geri draugai kartais nesutaria, tačiau taip pat sprendžia savo nesutarimus. Turėsime per tai pereiti, nes privalome“, – sakė diplomatas.
50-oji Miuncheno konferencija vyks minint kai kurias kitas svarbias sukaktis: Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ąsias ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 75-ąsias metines, taip pat praėjus ketvirčiui šimtmečio po Berlyno sienos griūties.
Be to, NATO vadovaujamos pajėgos ketina vėliau šiais metais baigti dideles kovines operacijas Afganistane, tačiau planuojamos tolesnės daugiašalės kariuomenės mokymų ir palaikymo misijos ateitis vis dar neaiški.
Kita vertus, užbaigus brangiai kainavusią misiją Afganistane NATO neliks be tikslo, parengiamosiose derybose sakė Aljanso vadovo pavaduotojas Alexanderas Vershbow.
„Terorizmas, kibernetinės atakos, nestabilumas už mūsų sienų – visa tai yra priežastys išlaikyti NATO gyvą ir pajėgią, – sakė jis. – Mums reikalingas aljansas, pasiruošęs įveikti bet ką, ką ateitis gali būti mums paruošusi.“
Tačiau A.Vershbow pakartojo įprastą JAV kritiką, jog sąjungininkai Europoje privalo daryti daugiau dėl savo pačių ir mūsų bendros gynybos, atkreipdamas dėmesį į per mažą kariuomenių finansavimą ir tarpusavyje nesuderinamų ginkluotės sistemų naudojimą.
Pasak jo, daugelis lyderių Senajame žemyne iki šiol nesuprato, jog Europai kritiškai svarbu savo švelniąją galią paremti kietąja galia, jeigu ji nori atlikti reikšmingą tarptautinį vaidmenį.
Konferencijos šeimininkė Vokietija, dažnai kritikuojama dėl vengimo siųsti savo karius į užsienį – iš dalies susijusio su skausmingais Antrojo pasaulinio karo prisiminimais – kaip tikimasi, pasiųs signalą, jog ketina padidinti pagalbą savo svarbiai sąjungininkei Prancūzijai vykdyti misijas Afrikoje, įskaitant Malį ir Centrinės Afrikos Respubliką.
Vakarų saugumo bendruomenės kasmetės derybos vyks tuo metu, kai senoji pasaulio tvarka jau baigia subyrėti, ką įrodo nesugebėjimas užbaigti užsitęsusio pilietinio karo Sirijoje.
Kai kurių apžvalgininkų nuomone, Vakarų saugumo bendruomenės kasmetės derybos vyks tuo metu, kai senoji pasaulio tvarka jau baigia subyrėti, ką įrodo nesugebėjimas užbaigti užsitęsusio pilietinio karo Sirijoje.
Vakarų šalys išgyvena „strateginio pasyvumo laikotarpį, kai vis labiau izoliacionistinė supervalstybė atrodo praradus ūpą vadovauti, o egocentriška Europa nepasiruošusi prisiimti naštos“, – dienraštyje „The New York Times“ rašo Clemensas Werginas, Vokietijos dienraščio „Die Welt“ redaktorius užsienyje.
„Sirijoje matome, kaip galėtų atrodyti toks naujas pasaulis: neprognozuojamos valstybės, regioninės mėgdžiotojos ir nevalstybiniai veikėjai užpildo vakuumą, kurį sukūrė Amerikos nebuvimas“, – pridūrė jis.
