„Abu šiuos atradimus laikyčiau lygiaverčiais“, – sakė vienas iš studijos autorių Thierry Forveille'is, Prancūzijos Grenoblio observatorijos astronomas.
„Egzoplanetų tyrėjų „šventasis Gralis“ – tai planeta, kuri būtų apytikriai Žemės masės, o jos sąlygos būtų palankios (skystam) vandeniui. Kol kas nustatėme, kad šios sąlygos egzistuoja atskirai, tačiau mes artėjame" prie tikslo“, – mokslininkas telefonu sakė naujienų agentūrai AFP.
Neseniai atrasto dangaus kūno, kuri buvo pavadinta Gliese 581e, masė tik dukart didesnė negu Žemės. Pavadinimai šioms planetoms suteikti pagal „netolimų“ (esančių iki 65 šviesmečių atstumu) žvaigždžių katalogą, pavadintą vokiečių astronomo Wilhelmo Gliese vardu.
Taigi šis pasaulis yra mažiausias iš beveik 350 iki šiol atrastų egzoplanetų, o jo paviršius tikriausiai sudarytas iš uolienų, panašių į žemiškąsias.
Dauguma žinomų didžiųjų egzoplanetų tikriausiai yra milžiniški nuodingų dujų rutuliai, panašūs į Jupiterį.
Aplink tą pačią žvaigždę skriejanti planeta Gliese 581d yra septynis kartus masyvesnė už mūsiškę, o jos paviršiaus sudėtis kol kas nežinoma.
Tačiau nauji apskaičiavimai, kurie padėjo atrasti Gliese 581e, rodo, jog ši planeta yra vadinamoje „gyvybei palankioje zonoje“ - skrieja ne per toli ir ne per arti centrinio šviesulio, todėl joje gali egzistuoti gyvybei palankios sąlygos.
„Gliese 581d tikriausiai pernelyg masyvi, kad būtų sudaryta vien iš uolienų, tačiau galime daryti prielaidą, jog tai iš ledo sudaryta planeta, kuri migravo arčiau savo žvaigždės“, – sakė kitas studijos autorius Stephane'as Udry, Ženevos universiteto profesorius.
„Galbūt ją netgi dengia didelis ir gilus vandenynas. Tai pirmas rimtas kandidatas į „vandens pasaulį“, – nurodoma mokslininko pranešime.
Gliese 581e aplink savo žvaigždę apskrieja vos per 3,15 Žemės paros, o jos orbita yra labai arti centrinio šviesulio, todėl beveik neabejotina, kad šios planetos paviršiuje plyti smarkiai įkaitusios išsilydžiusios uolienos.
Atradimas, apie kurį greitai bus paskelbta žurnale „Astronomy and Astrophysics“, buvo padarytas iki šiol daugiausiai palyginti mažos masės egzoplanetų padėjusiu atrasti prietaisu - spektrografu HARPS, įtaisytu 3,6 metro skersmens teleskope.
Šis teleskopas yra įrengtas Europos pietinėje laboratorijoje, esančioje Čilės vietovėje Siloje.
Už 20,5 šviesmečių nuo Žemės esanti Svarstyklių žvaigždyno žvaigždė Gliese 581 priklauso mažos masės raudonųjų nykštukių kategorijai. Tokių žvaigždžių „gyvybei palankioje“ zonoje labiausiai tikėtina atrasti palyginti nedidelės masės planetų.
Vienas šviesmetis apytikriai lygus 9,5 trilijonų kilometrų.
Netgi pačios didžiausios tolimosios planetos yra per mažos, kad jas būtų galima stebėti tiesiogiai, todėl jas galima aptikti tik matuojant centrinių šviesulių judėjimo trikdžius. Pirmoji egzoplaneta buvo atrasta 1995 metais. Beveik visos iki šiol atrastos egzoplanetos yra dujinės milžinės.
Planetų sistemos susidaro iš disko pavidalo dujų ir dulkių debesų, susidarančių formuojantis naujoms žvaigždėms. Iki šiol nesutariama, kiek laiko gali trukti toks procesas.
Manoma, kad Žemė susidarė prieš 4,5 mlrd. metų, o Saulė yra senesnė maždaug 100 mln. metų.
