Pagal preliminarius rezultatus, referendume dalyvavo vos 29,67 proc. registruotų rinkėjų, tačiau pagal įstatymus jų turėjo ateiti mažiausiai 33 proc., kad balsavimas būtų laikomas galiojančiu, sakė Centrinės rinkimų komisijos sekretorius Iurie Ciocanas.
„Šis rezultatas gana netikėtas, tačiau pamokomas demokratinėms partijoms“, – premjeras Vladas Filatas sakė naujienų agentūrai AFP.
Moldovos valdančioji liberalų koalicija pasiūlė referendumą dėl konstitucijos pakeitimų, pagal kuriuos šioje neturtingiausioje Europos šalyje turėjo būti įvesti tiesioginiai prezidento rinkimai.
Provakarietiška koalicija renkant koaliciją nesugebėjo užsitikrinti trijų penktadalių daugumos parlamente, kuriame dirba didelė komunistų mažuma.
Neįvykus referendumui, parlamentas gali būti paleistas ir surengti pirmalaikiai rinkimai.
Moldovos valdantysis Aljansas už europinę integraciją įgijo tik nedidelę daugumą per parlamento rinkimus pernai liepą. Jie vyko po didelių riaušių sostinėje Kišiniove, kurios sukrėtė šalį po aštuonerių metų trukusio komunistų valdymo.
Komunistų partija, vadovaujama buvusio prezidento Vladimiro Voronino, kuris buvo 4,3 mln. gyventojų turinčios šalies vadovas 2001–2009 metais, kritikavo planuojamą referendumą, vadindamas jį koalicijos mėginimu uzurpuoti valdžią ir ragindamas jį boikotuoti.
Neseniai atliktos apklausos rodė, kad 75–90 proc. planavusiųjų dalyvauti referendume ketino balsuoti už tiesioginius prezidento rinkimus.
V.Filatas sakė, kad referendumas neįvyko ne vien dėl komunistų boikoto, bet ir dėl Aljanso susiskaldymo.
Daugelyje šalies vietų balsavimas vyko taikiai, tačiau prie sienos su separatistiniu Moldovos regionu Padniestre apie 400 Komunistų partijos šalininkų apjuosė rinkimų apylinkę Koržovos gyvenvietėje gyvąja užtvara, neleisdami rinkėjams patekti vidun.
Vienas rinkimų komisijos pareigūnas sakė AFP, kad protestuotojus rėmė Padniestrės separatistinė vyriausybė.
Ši nedidelė teritorija Moldovos rytuose, turinti apie 500 tūkst. gyventojų, daugiausiai rusakalbių, referendume nedalyvavo.
Tačiau apie 430 tūkst. užsienyje gyvenančių moldavų, kurių dauguma yra menkai apmokami darbininkai, galėjo balsuoti specialiose rinkimų apylinkėse, kurios veikė Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitur.
