Kroatai renka žmogų, pakeisiantį populiarų centristą Stipe Mesičių, kuris vasario mėnesį pasitrauks išdirbęs maksimalų leistiną laiką – dvi penkerių metų kadencijas – ir kuris sėkmingai transformavo šalį iš nacionalistinės autokratijos į parlamentinę demokratiją.
Nors S.Mesičiui pavyko pasiekti, kad Kroatija šiais metais įstotų į NATO, šalies stojimui į ES kol kas trukdo ginčas dėl sienos su kaimyne Slovėnija, dėl kurio Zagrebas į Bendriją iki 2012 metų tikriausiai neįstos.
Visuomenės apklausos rodo, kad prezidento rinkimų laimėtojas paaiškės tik per antrą ratą, nes nė vienas iš 12 kandidatų šį kartą tikriausiai nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų.
Ivo Josipovičius iš pagrindinės opozicinės Socialdemokratų partijos (SDP) beveik garantuotai pateks į antrąjį ratą, kuris vyks sausio 10 dieną, rodo apklausos. Pagal populiarumą jis savo varžovus lenkia vidutiniškai 15 procentų.
Šio 52 metų teisės specialisto ir klasikinės muzikos kompozitoriaus politinė karjera yra nesuteršta, bet jam trūksta politinės charizmos. Antrajame rinkimų rate jis tikriausiai varžysis su prieštaringai vertinamu Zagrebo meru Milanu Bandičiumi arba verslininku Nadanu Vidoševičiumi.
Apklausos rodo, kad varžybos tarp 54 metų populisto, buvusio ilgamečio SDP nario M.Bandičiaus ir 49 metų N.Vidoševičiaus, kuris anksčiau priklausė valdančiajai konservatorių Kroatijos demokratinei sąjungai (HDZ) ir kuris nuo 1995 metų vadovavo Kroatijos prekybos rūmams, bus labai atkaklios.
Pagrindinės rinkimų kampanijos temos buvo recesijos paveiktos šalies ekonomikos atsigavimas ir įsišaknijusios korupcijos, dėl kurios susirūpinimą jau seniai deklaruoja ES, išgyvendinimas.
Šiuose rinkimuose balsuoti gali iš viso 4,4 mln. rinkėjų, įskaitant daugiau kaip 400 tūkst. užsienyje, daugiausia – Bosnijoje, gyvenančių kroatų.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Jos dirbs 12 valandų, o pirmieji rezultatai turėtų būti paskelbti vėlai sekmadienį.
