Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO atstovė: Europai teks daugiau imtis atsakomybės už savo saugumą

Lenkijos karių treniruotės pratyboms „Mūšis mieste“ komplekse Švenčionių rajone
Ievos Budzeikaitės nuotr. / Lenkijos karių treniruotės pratyboms „Mūšis mieste“ komplekse Švenčionių rajone
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja teigia, kad nors Maskvos ginklavimasis kelia nerimą Aljansui, tiesioginio pavojaus bloko narėms kol kas nėra. Interviu LRT televizijai ji sakė, kad brigados dislokavimas Rytų Europoje yra gynybinis ir proporcingas atsakas Rusijai, šiai elgiantis vis agresyviau. Tačiau tiek ji, tiek kiti ekspertai sako, kad kitą savaitę prisiekus Donaldui Trumpui, Europai teks daugiau imtis atsakomybės už savo saugumą.

Po savaitės D.Trumpas stos prie galingiausios šalies – Jungtinių Valstijų – vairo, tačiau aiškumo dėl jo politikos tiek mažai, kad kokia ji bus, nedrįsta prognozuoti nei analitikai, nei politikai, juo labiau NATO pareigūnai.

„Tiksliai nežinome, ką ponas Trumpas darys tapęs prezidentu. Sakyčiau, viena iš jo ypatingų savybių yra laikyti žmones šiek tiek nežinioje. Bet viskas gerai“, – kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Rose Gottemoeller.

Po savaitės D.Trumpas stos prie galingiausios šalies – Jungtinių Valstijų – vairo, tačiau aiškumo dėl jo politikos tiek mažai, kad kokia ji bus, nedrįsta prognozuoti nei analitikai, nei politikai, juo labiau NATO pareigūnai.

Tuo metu žurnalistas Edwardas Lucasas teigė, kad yra du pavojai: vienas jų, kad D.Trumpas nesusidoros su krizėmis, nes jam trūksta patirties, kitas pavojus, kad D.Trumpas, bandydamas susitarti su Rusija, išmainys kažką viename pasaulio krašte į kažką – kitame.

Aiškumo neįneša ir vidinis, dar nepradėjusios dirbti D.Trumpo komandos susiskaldymas. Nepaisant išrinktojo prezidento prieštaringai vertinamų pareiškimų apie Maskvą, kandidatas tapti Amerikos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę ir Jungtinėms Valstijoms, ir NATO sąjungininkėms. Griežtas Kremliui ir kandidatas į Gynybos sekretoriaus postą.

Tad Lietuvoje viešintis už sankcijas atsakingas Jungtinių Valstijų pareigūnas sako tikintis, kad naujoji Amerikos administracija neatšauks sankcijų Rusijai. Dar daugiau, Senate svarstomos griežtesnės sankcijos už kibernetinį šnipinėjimą. Tačiau jis tikisi ir didesnio Europos indėlio.

„Rusijos kišimasis į vakarų politinius procesus, juoda Rusijos propaganda, kišimasis į politiką, ardomoji veikla, parama antieuropietiškoms politinėms partijoms, turi sulaukti reakcijos. Europiečiai turi būti patys atsakingi už savo politiką. Jie juk nemėgsta ir kai amerikiečiai ateina pas juos ir kalba garsiai“, – sakė JAV Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatorius Danielis Friedas.

Ir žinia, kad Europai teks prisiimti daugiau atsakomybės, ne tik iš amerikiečių pareigūno. Bet ir iš analitikų, ir pačio Aljanso.

„Europiečiai turi imtis didesnės iniciatyvos ir parodyti ne tik tai ką daro, bet ir tai ką darys ateityje, prisidėdami prie Aljanso stiprinimo. Daugelis sako, kad naujasis prezidentas bus labiau linkęs į sandorius. Taigi, manau, kad tai galimybė Europos šalims, didelėms ir mažoms, parodyti, kad jos duoda realios praktinės naudos Amerikos ir visos transatlantinės bendruomenės saugumui“, – kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow.

Tad, matyt, ne veltui kadenciją baigiantis Barackas Obama skuba ne tik dėl sankcijų, bet ir į Lenkiją atsiųsti pažadėtus 3 tūkst. amerikiečių karių, taip pat tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos. Gražinti ją atgal, jei persigalvotų, naujajam prezidentui būtų sunkiau. Tačiau Rusijai vis labiau militarizuojant Kaliningradą, NATO atsakas turės būti dar didesnis.

„Neturėtume leisti Rusijai kelti klausimo, ar jūs turite pakankamai ginklų Baltijos šalyse, kad galėtumėte save apginti. Turėtų būti supratimas, kad jei būtume užpulti Baltijos šalyse, turėtume atsakyti taip, kaip mes norime“, – teigė žurnalistas E.Lucasas.

„NATO Aljansui, mums, pats svarbiausias dalykas yra susitelkti į principą, kad Rusija perkeldama pajėgas neturėtų jokio karinio pranašumo. Kitaip tariant, jei jie perkelia pajėgų į Kaliningradą, mes neturime daryti visiškai to paties, bet turime būti užtikrinti, kad bus adekvačiai atsakyta, kad Rusija dėl to neturės pranašumo nei šiame regione, nei visame Aljanse“, – kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja R.Gottemoeller.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja pripažįsta, kad Aljansui dar reikia nuveikti nemažai darbų. Jos teigimu – nuversti kalnus: „Ar galima greitai atsiųsti pastiprinimą, kai yra grėsmė, kai yra nepaprasta krizė, kai matome poreikį? Ar sienos bus atviros karinių pajėgumų siuntimui? Ar reikės muitinės pareigūnų, kurie turės užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai? Į visus šiuos klausimus NATO dabar bando rasti atsakymą“.

Ir kuo greičiau ras, tuo bus geriau. Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažįsta, kad šiais metais iššūkių tiek daug, kad jų pakaktų ne vieneriems metams ir tai bus išbandymas visiems.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min