Nobelio fizikos premija šiemet skirta 36 metų K.Novosiolovui ir jo kolegai 41 metų Andrejui Geimui, šiuo metu dirbantiems Didžiosios Britanijos universitetuose.
Tuo tarpu K.Novosiolovo Alma Mater – Maskvos fizikos ir technologijų institutas (MFTI) – savo tinklalapyje paskelbė būsimo mokslininko studijų laikų pažymius, kurie rodo, kad jo žinios, įgytos išklausius teorinės ir taikomosios fizikos kursus 1991–1994 metais, dažnai būdavo vertinamos ketvertu.
K.Novosiolovo fizinio lavinimo, kuris Rusijos aukštosiose mokyklose yra privalomas, pasiekimai taip pat nebuvo aukščiausi – dažniausiai ketvertai. Nors mokslininkas šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, jis kartą yra gavęs trejetą iš anglų kalbos.
Universitetas atskleidė ir A.Geimo, kuris taip pat studijavo MFTI 1976–1982 metais, pasiekimus. Jo nepriekaištingą akademinę karjerą temdė tik keli ketvertai – iš marksistinės politinės ekonomikos ir anglų kalbos.
A.Geimas pirmiausiai mėgino stoti į Maskvos inžinerijos ir fizikos institutą, o nepavykus buvo priverstas aštuoniems mėnesiams įsidarbinti staklininku vienoje elektrinių prietaisų gamykloje.
Jo buvusi vidurinės mokyklos mokytoja bulvariniam dienraščiui „Tvoj Denj“ pasakojo, kad vokiškų šaknų turintis A.Geimas Sovietų Sąjungos laikais nukentėjo nuo diskriminacijos ir kad jam dėl to buvo sunku įstoti į pasirinktą aukštąją mokyklą.
„Jo tėvas – vokietis“, – aiškino 72 metų Olga Peškova, kuri iki šiol mokytojauja neramaus Šiaurės Kaukazo regiono Kabardos Balkarijos mieste Nalčike.
MFTI paskelbtuose dokumentuose A.Geimas save įvardija vokiečiu – tais laikas oficialiuose prašymuose kiekvienas turėdavo nurodyti etninę kilmę.
Rusijoje nuo seno gyvuoja etninių vokiečių bendruomenė, tačiau šiuo metu dauguma jos narių yra emigravę. Per Sovietų Sąjungoje vykdytas represijas vokiečiai būdavo tremiami į Sibirą ir Centrinę Aziją; jiems taip pat būdavo sunkiau įgyti išsilavinimą ir siekti karjeros.
