Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujieji Talibano taikiniai: moterys, vaikai ir užsieniečiai

Talibai
„Scanpix“ nuotr. / Talibai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aštuonių humanitarinės pagalbos darbuotojų ir dviejų afganistaniečių žūtys šio mėnesio pradžioje Afganistano Badakhshano provincijoje rodo, kad Talibano kovotojai peržengė visas ankstesnes žiaurumo ribas, rašo BBC korespondentas.

2001 metų vasarą atsitiktinai susipažinau su dviem asmenimis, kurie, kaip ir aš, iš Afganistano buvo išvaryti Talibano valdžios: Mervynu Pattersonu ir Danu Terry. Sėdėjome Islamabade, Pakistane, ir kalbėjome apie kruvinus šios šalies, kurią visi mylėjome, įvykius.

Talibano atstovai Afganistano šiaurėje žudė civilius gyventojus, degino kaimus ir priėmė išdegintos žemės politiką, dėl kurios atsirado daugybė alkanų, sušalusių pabėgėlių, kuriuos tie patys talibai vėliau išžudė bombomis, kai jie įsirengdavo stovyklavietes atokiausiose kalnuotose vietovėse.

Tiek Mervynas, Tiek Danas matė afganistaniečių kančią iš arti. Atsisukęs į mus Danas tąkart tarė: „Žinote, manau, mes neteisingai bendravome su Talibanu. Mums reikėtų pabandyti susisiekti su jais, galbūt dialogui užmegzti pagelbėtų mus visus siejantis tikėjimas“.

Tai buvo rasizmas, nepripažinęs jokio žmogiškumo kituose ir neturėjęs jokio gailesčio, net moterims. Jie žudė šaltakraujiškai, nors galėjo šiuos žmones pagrobtiAš ir Mervynas tiesiog įdėmiai žiūrėjome į Daną. Jūs, galbūt, manote, kad Danas buvo koks nors naivus kvailys, beatodairiškai nerdavęsis į pavojų ir tikėjęsis geriausio. Tačiau jo darbas čia buvo visiškai praktiškas: jis iš taisydavo įvairiausius aparatus, kurdavo vėjo energijos projektus, megzdavo pažintis ir gerdamas arbatą su vienais iš žiauriausių talibų vadų, tikėdavosi gauti saugumo garantijų, kad šie leistų jam pasiekti pačius vargingiausius Afganistano žmones.

Jis taip pat „taisė“ gyvenimus ir visada, visada juokdavosi.

Paskutinėmis Talibano valdžios dienomis, šis vyras su didžiule ir kilnia širdimi, nepasidavė ir vis ieškojo bendražmogiškumo tarp savęs ir kruvino režimo narių. Artimas Dano draugas, Tomas Little, kuris buvo nužudytas kartu su Danu, buvo visiškai kitoks žmogus. Stoiškas, užsispyręs, visiškai nenervingas ir didžiulis Bobo Dylano fanas. Tomas Little kalbėdavo nedaug, tačiau turėjo lakonišką humoro jausmą ir mėgdavo pasakoti ankedotus.

Keisdavo gyvenimus

Į Afganistaną abu vyrai atvyko 1970-ais, įkvėpti krikščionių tikėjimo padėti vargšams ir įsimylėję aukštus šios šalies kalnus. Čia jie užaugino savo vaikus, pasilikdami Afganistane net tada, kai šalį talžė kariniai sukilimai, invazijos, žudynės, sprogimai, palietę nesuskaičiuojamos daugybės žmonių gyvenimus.

Tačiau šių vyrų mirtys įrodė, kad jų galimybės panaudoti savo patirtį, ryšius ir beprotiškos drąsos nebeužtenka, norint pasiekti kenčiančius afganistaniečius. Tai, kad ši komanda įveikė šimtus kilometrų vien tam, kad galėtų suteikti medicininę pagalbą vargingiems afganistaniečiams, ginkluotiems sukilėliams buvo visiškai nesvarbu.

Tiesa, jie pasigailėjo vieno afganistaniečio, nes jis citavo Koraną. Kitas afganistanietis nužudytas greičiausiai buvo per klaidą, o antras – greičiausiai todėl, kad buvo šiitas. Talibams šiitas yra lygiai toks pat bedievis, kaip ir likę aštuoni asmenys iš Vakarų pasaulio.

Tai buvo rasizmas, nepripažinęs jokio žmogiškumo kituose ir neturėjęs jokio gailesčio, net moterims. Jie žudė šaltakraujiškai, nors galėjo šiuos žmones pagrobti. Greičiausiai jie žudė ir todėl, kad galėjo taip pasielgti. Jiems negrėsė jokia bausmė ar keršto baimė. Visas laikas buvo jų.

Karo siaubas plečiasi

Per šį ilgą karą visuomet buvo žiauraus elgesio. Tačiau taip pat egzistavo ir tam tikros ribos. Niekas nežudė moterų. Nežudė gydytojų. Ir iki šios paskutinės konflikto fazės, niekas nežudė užsieniečių, ypatingai tų, kurie į Afganistaną atvyko padėti – ar tai būtų humanitarinės pagalbos darbuotojai, ar žurnalistai.

Tai tamsūs ir trikdantys laikai. Karo siaubas iš šalies pietų plečiasi. Afganistano šiaurė jaučiasi esanti ant pavojingo skardžio. Sukilėliai kuo toliau, tuo daugiau nužudo afganistaniečių civilių, ypatingai moterų ir vaikų. Šalies pakraščiuose ir centre niekas, nei tarptautinės bendruomenės remiama Afganistano valdžia, nei šešėlinė Talibano administracija, negali užtikrinti saugumo.

Vyresniųjų nužudymai, sukilėlių grupių susiskaldymas ir šalies elito siekis pasiglemžti turtą, žlugdo šalies bendruomeniškumą, kurį ir taip stipriai sužalojo dešimtmečiai karo.

Žuvus Danui Terry ir Tomui Little, žuvo du dideli filantropai. Ir vis dėlto, šalis, kurią jie palieka už savęs, yra šalis, kuriai tokių taikdarių reikia labiau nei bet kada.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min