J.G.Stavridisas laikomas naujosios JAV karo vadų kartos atstovu. Jis garsėja kaip mažiau formalus, laisviau bendraujantis su žiniasklaida ir visuomene, pasisakantis už visuomenės ir netgi atskirų piliečių bendradarbiavimą su kariuomene.
Admirolas pasisako už „protingos jėgos“ doktriną, kurią laiko svarbesne už karinės galios pranašumą.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas trečiadienį paskelbė rekomendavęs prezidentui paskirti J.G.Stavridisą NATO pajėgų vyriausiuoju vadu ir JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje. Šiuo metu šias pareigas užima JAV armijos generolas Bantzas J.Craddockas.
J.G.Stavridisas gali pirmuoju šiuos postus užėmusiu karo laivyno karininku. Tačiau būti pirmuoju jam ne naujiena: admirolas – pirmasis laivyno karininkas, tapęs JAV pajėgų Pietinės vadovybės vadu.
Admirolas pasisako už „protingos jėgos“ doktriną, kurią laiko svarbesne už karinės galios pranašumą.
Prieš 60 metų susikūrusio Aljanso pajėgų vado pareigos šiuo metu ypač svarbios, nes iki šiol tiksliai nežinoma, kaip toliau kariauti su Afganistane vis aktyviau veikiančiais kovotojais, taip pat kaip plėtoti opius santykius su Maskva, kuri griežtai priešinasi planuojamai NATO plėtrai Rusijos sienų link.
Nenuostabu, kad karo laivyne karjeros laiptais kopęs J.G.Stavridisas nėra sukaupęs didesnės santykių su Europa patirties, tačiau tai nelaikoma esminiu jo trūkumu.
Buvusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo H.Rumsfeldo padėjėjas Lawrence'as Di Rita sakė, kad admirolas neatsitiktinai buvo pasiūlytas vadovauti NATO pajėgoms.
„Jis yra intelektualas ir karys. Mes, kurie jį pažinojome nuo jo pirmosios tarnybos dienos, žinojome, kad ateityje jis taps nacionaliniu lyderiu“, – sakė L.Di Rita.
Jeigu B.Obama pasiūlytų admirolo kandidatūrą, o Senatas ją patvirtintų, B.Obama galės pasikliauti J.G.Stavridiso požiūriu į vadovavimą kariniam Aljansui, taip pat jo lyderystės įgūdžiais.
Galimą admirolo požiūrį į naująsias pareigas gali padėti atskleisti kai kurie faktai iš jo praeities.
Savo knygoje „Minininko kapitonas“ J.G.Stavridisas aprašo patirtį vadovaujant JAV eskadriniam minininkui „Barry“ praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio viduryje.
„Visi kapitonai skirtingi, – rašė jis. – Kai kurie sugeba veiksmingai vadovauti nepaisant tam tikro ribotumo, kurį lemia išdidi atskirtis. Manau, kad kapitonas yra veikiau tarnas, o ne šeimininkas, todėl privalau žinoti įgulos reikmes. Geriausias būdas sužinoti, ko reikia įgulai, – įsiklausyti iš jų lūpų į mano ausį ateinančius pokalbius tūkstančiuose neįtikėtinai tylių (ir ne tokių tylių) kertelių, kurios sudaro JAV karo laivą“.
Savo knygoje „Minininko kapitonas“ J.G.Stavridisas aprašo patirtį vadovaujant JAV eskadriniam minininkui „Barry“ praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio viduryje.
2008 metų balandį žurnalui „Pentagon“ duotame interviu J.G.Stavridisas užsiminė apie „kultūros pokyčių“ būtinybę Pietinėje vadovybėje.
„Šis naujas mąstymas nuves mus iš karo kultūros į karo ir taikos kultūrą; iš žmonių ir įrangos perkėlimo kultūros į tokią, kurioje svarbiausia perkelti idėjas, – sakė jis. – Iš esmės, manau, kad svarbiausia ne „švelnioji“ arba „tvirtoji“ galia, o tai, ką kai kurie pavadino „protingąja“ galia – galimybė pasirinkti tarp „tvirto“ ir „švelniojo“ polių. Šiaip ar taip, gyvenimas yra reostatas, o ne dviejų padėčių jungiklis“.
Be to, admirolas JAV pajėgų pietinės vadovybės tinklalapyje http://www.southcom.mil rašo internetinį dienoraštį.
Jo naujausioje žinutėje J.G.Stavridisas aprašo Majamyje vykusią „Northrop Grumman Corp.“ kontraktininkų Marco Gonsalveso, Keitho Stansello ir Tomo Howeso pagerbimo ir apdovanojimo ceremoniją, kuriai jam teko vadovauti. Šie trys Pietinės vadovybės samdyti darbuotojai penkerius metus buvo laikomi marksistų kovotojų įkaitais Kolumbijos džiunglėse ir buvo išgelbėti praeitų metų vasarą.
„Baigiantis nuostabiai įvykių ir diskusijų kupinai dienai persikėlėme į lauką, kur vyko tikroji SouthCom šventė, kurioje nestigo šalto alaus ir mūsiškės roko grupės „Southern Sounds“ nuostabios muzikos“, – rašo jis.
Iš Floridos kilęs J.G.Stavridisas karo laivyno akademiją baigė 1976 metais. Tarnybą jūroje jis baigė 2002-2004 metais vadovaudamas lėktuvnešio „Enterprise“ operatyvinei grupei, kuri vykdė kovines operacijas Persijos įlankoje, parengdamas karo veiksmus Irake ir Afganistane. Admirolas yra apgynęs tarptautinių santykių daktaro laipsnį Tuftso (Taftso) universiteto Fletcherio (Flečerio) teisės ir diplomatijos kolegijoje.
J.G.Stavridisas ir B.J.Craddockas atstovauja skirtingoms ginkluotųjų pajėgų šakoms, tačiau pastaraisiais metais jiems teko dirbti panašų darbą.
Jiedu abu buvo įtakingi D.H.Rumsfeldo kariniai patarėjai, o vėliau vadovavo JAV pajėgų pietinei vadovybei. Jeigu Senatas patvirtins jo kandidatūrą, J.G.Stavridisas taip pat pakartos B.J.Craddocko kelią į NATO.
Pasitraukęs iš dabartinių pareigų B.J.Craddockas planuoja išeiti į atsargą. Generolas, kuris yra šarvuotosios technikos specialistas, vadovavo JAV sausumos pajėgoms 1991 metų Persų įlankos kare ir 1999 metų Kosovo konflikte, o NATO pajėgų vyriausiojo vado pareigas eina nuo 2006 metų.
