Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neatgrasę Rusijos, Vakarai pažadintų prisnūdusias agresores

Ant bulvės nupiešti Vladimiro Putino ir Barako Obamos šaržai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ant bulvės nupiešti Vladimiro Putino ir Barako Obamos šaržai
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vakarams nerodant pakankamai vidinės galios ir motyvacijos imtis Rusijos atgrasymo, kitų agresyvių šalių lyderiams gali kilti minčių naudoti jėgą, sprendžiant geopolitinius konfliktus, ginant savo teritorines ambicijas, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. „Jei tik bus juntama, kad virvelės yra tampomos laisviau ir nebėra tų, kurie gali atkurti tvarką, kai į ją kėsinamasi, tai tikrai lems stabilumo grėsmes ne tik atskiruose regionuose, bet ir visame pasaulyje“, – portalui LRT.lt sako analitikas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, karinių studijų ekspertas Deividas Šlekys mano, kad Rusijos veiksmai meta iššūkį  tarptautinei sistemai, sukurtai po Šaltojo karo, Jungtinių Tautų (JT) statusui.

„Kai pati JT Saugumo Tarybos narė elgiasi agresyviai, meluoja, tai kelia klausimą, ar Saugumo Taryba dar yra veikiantis institutas. Tarptautinius susitarimus sulaužiusi šalis verčia abejoti ir tokių sutarčių veiksmingumu. Rusijos veiksmai yra iššūkis vakarietiškai anglosaksiškai tarptautinei sistemai, kurios receptais (sankcijomis, ribota karine pagalba) Vakarai bando duoti atkirtį“, – pažymi D. Šlekys.

L. Kojalos teigimu, nors šiandieną karinė jėga nebėra laikoma tarptautinės politikos instrumentu, nes tam yra diplomatija, ekonominiai ryšiai, politinės derybos, Rusija bando tai pakeisti ir į tarptautinę politiką grąžinti tankus.

„Jei Rusija matys, kad atvira karine agresija ji gali keisti politinius sprendimus ir netgi Europos Sąjungos (ES) strategijas, pavyzdžiui, jei tai lemtų Rytų partnerystės politikos susitraukimą, tai reikštų, kad tikrai grįžtame prie tų laikų, kai karinė jėga yra laikoma vienu iš tarptautinės politikos instrumentų“, – kalba L. Kojala.

Savo ruožtu VU TSPMI dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad Rusijos agresija jau dabar nesulaukia veiksmingo atgrasymo.

„Rusijai jau dabar leidžiama pakankamai lengvai išsisukti: matome, jog niekas nieko nesiima, kad užkirstų kelią jos agresijai. Todėl iš dalies galima sutikti, kad tai yra precedentas, kuris gali paskatinti kitas agresyvias šalis geopolitinius klausimus spręsti jėga“, – sako T. Janeliūnas.

 Vakarų atsaką į Rusijos agresiją stebi kinai ir teroristai

Pasak D. Šlekio, įvykius Ukrainoje bei Vakarų, o ypač Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) reakciją į juos labai atidžiai stebi Kinija. Ši šalis turi savų intencijų Ramiojo vandenyno salose, dėl kurių kyla ginčai tarp Kinijos, Japonijos, Filipinų, Malaizijos, Vietnamo. Čia pastebimas ir karinių dalinių judėjimas.

L. Kojalos manymu, jei bus matoma, kad Rusijos agresijos akivaizdoje svarbiausias tarptautinis veikėjas – JAV atsitraukia, o Europa nerodo pakankamai vidinės galios ir motyvacijos stabdyti tuos procesus, kol jie dar nėra įsibėgėję, kitų agresyvių šalių lyderiams gali kilti minčių naudoti jėgą, sprendžiant geopolitinius konfliktus, ginant savo teritorines ambicijas.

Kinija turi savų intencijų Ramiojo vandenyno salose, dėl kurių kyla ginčai tarp Kinijos, Japonijos, Filipinų, Malaizijos, Vietnamo. Čia pastebimas ir karinių dalinių judėjimas.

„Dabar galime kalbėti apie Rusiją ar kitas šalis, bet po penkių–dešimties metų Kinija bus dominuojantis veikėjas. Šalys, kurios turi tam tikrų teritorinių nesutarimų su kinais, jaučia tą grėsmę ir nori matyti didesnį JAV aktyvumą“, – kalba L. Kojala.

RESC analitiko teigimu, kalbant apie pasaulio agresorius, verta paminėti „Islamo Valstybę“ (ISIS), kurios suklestėjimą iš dalies lėmė Vakarų traukimasis iš tam tikrų regionų.

„Net ir nebūdami valstybe, tokie dariniai, kaip ISIS, veikia politinius procesus ne mažiau, nei kai kurios šalys. Yra sakoma, kad Amerika yra pasaulio policininkas. Daug kam tai nepatinka, bet faktas, kad JAV veikimas po Antrojo pasaulinio karo, pradedant Maršalo planu, baigiant NATO plėtra, buvo labai svarbus stabilizacinis veiksnys. Jei Amerikos lyderystė mažės, bus tikrai daugiau chaoso pasaulio politikoje“, – pažymi L. Kojala.

„Scanpix“/AP nuotr./Karo nuniokotas Doneckas
„Scanpix“/AP nuotr./Karo nuniokotas Doneckas

Savo ruožtu T. Janeliūnas teigia manantis, kad tarptautinės bendruomenės atsakas į Rusijos agresiją ISIS pernelyg nedomina, nes jie veikia nepaisydami civilizuoto pasaulio normų.

„ISIS nėra valstybė, jai negalioja jokios tarptautinės teisės normos, įsipareigojimai, kurių jie dažniausiai nesilaiko ir nesiekia laikytis. Visos kitos valstybės į juos žiūri kaip į teroristus, kovą prieš juos laiko kova prieš terorizmą, o ne prieš kažkokį kitą valstybinį veikėją. Galbūt kaip tik jei Vakarai, JAV labiau įsitrauktų į konfliktus su kitomis didžiosiomis valstybėmis, tai sukurtų palankesnę terpę visokiomis teroristinėms organizacijoms šiek tiek labiau nebaudžiamoms siekti savo tikslų“, – svarsto politologas.

Karo studijų ekspertas D. Šlekys pabrėžia, kad Rusija smogė silpnai valstybei, kurios galios vakuumą turi užpildyti Vakarai, tuo metu Kinijos ar kitų agresorių kaimynės nėra tokios silpnos, todėl agresijos tikimybė yra gerokai mažesnė.

„Ramiajame vandenyne yra kitokia situacija. Japonija – ne Ukrainos kariuomenė, ji yra stipri karinė valstybė, turinti karingai nusiteikusį, patriotišką premjerą, kuris yra linkęs permąstyti Japonijos užsienio politiką ir daryti ją karingesnę, jei tik reikės. Ir kituose regionuose, kur yra agresyvesnės valstybės, kaimynės nėra tokios silpnos“, – sako pašnekovas.

Grėsmės nebėra tik regioninės

Jei nestabdoma Rusijos agresija pažadintų kitų didžiųjų pasaulio galybių karinius veiksmus dėl ginčijamų teritorijų, tai nebūtų tik regioninė grėsmė, sako RESC analitikas L. Kojala.

Jei nestabdoma Rusijos agresija pažadintų kitų didžiųjų pasaulio galybių karinius veiksmus dėl ginčijamų teritorijų, tai nebūtų tik regioninė grėsmė, sako RESC analitikas L. Kojala. Jo teigimu, jei tik bus juntama, kad virvelės yra tampomos laisviau ir nebėra tų, kurie gali atkurti tvarką, kai į ją kėsinamasi, tai tikrai lems stabilumo grėsmes ne tik atskiruose regionuose, bet ir visame pasaulyje.

„Šiais laikais kalbėti apie regioninius konfliktus labai sudėtinga, ypač jei kalbame apie Kiniją. Tai yra valstybė, turinti milžiniškus interesus visame pasaulyje. Jei dabar labiau akcentuojame Japoniją, Ramiojo vandenyno regioną, tai po kelerių metų gali būti jau kiti klausimai.  

Manau, konfliktų ir agresijos globalumą parodė ISIS grėsmė, nes daug yra žmonių, prisidedančių prie ISIS kovotojų, jos politikos vykdymo, kurie yra atvykę iš Europos ir lygiai taip pat gali ten sugrįžti“, – kalba L. Kojala.

Ar Vakarai ryšis griežtinti toną?

RESC analitikas pažymi, kad ES sugebėjo pritaikyti trečio lygmens ekonomines sankcijas Rusijai ir parodė, kad, nepaisant pažeidžiamų atskirų valstybių interesų, ji gali reaguoti ganėtinai griežtai.

Anot L. Kojalos, Baracko Obamos lyderystės stoka, Europos lėtumas reaguojant į įvykius leidžia manyti, kad atsiranda realpolitik grįžimo į tarptautinę politiką prielaidų, tačiau saugumo sistema dar tikrai nesugriuvo.

„Turime pakankamai stiprias tarptautines organizacijas. Jos taip greitai savo svertų nepraras, tiesiog reikia matyti tam tikras neigiamas tendencijas ir stengtis užkirsti joms kelią, kol yra galimybių tai padaryti be skausmingų pasekmių“, – kalba L. Kojala.

RESC analitikas pažymi, kad ES sugebėjo pritaikyti trečio lygmens ekonomines sankcijas Rusijai ir parodė, kad, nepaisant pažeidžiamų atskirų valstybių interesų, ji gali reaguoti ganėtinai griežtai. Taip pat, pasak L. Kojalos, galima pastebėti, kad JAV užsienio politika vėl tampa dominuojančiu vidaus politikos veiksniu.

„Tai parodo, kad amerikiečiai neprarado suvokimo, kokį jie vaidmenį atlieka globaliai. Netrukus jie gali grįžti prie sau įprastesnės politikos – neužsidaryti savyje, nenusitaikyti į vieną regioną, veikti procesus visame pasaulyje“, – sako L. Kojala.

Savo ruožtu D. Šlekys teigia netikintis griežtesniu Vakarų atsaku į Rusijos agresiją: „Aš netikiu, kad Vakarai atsakys Rusijai karinių veiksmų grėsme. Tai yra prieš visą vakarietišką liberalią teisinę sistemą, Vakarų filosofiją. Kita vertus, pagalvokime, ar Vakarų valstybių vadovai tikrai nori, kad būtų nuverstas V. Putino režimas? Ar tikrai į valdžią atėję žirinovskių vedami žmonės nepablogintų situacijos pačioje Rusijoje? Manau, yra labai tikėtina, kad tokius klausimus kelia Vašingtone, Londone, Berlyne sėdintys politikai, vadovai.“

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min