„El Gordo“ („Riebioji“) – nepaprasta loterija. Ji neturi vieno „aukso puodo“, jos kas šeštas bilietas laimingas, o tradicija ją lošti su šeima ir draugais gyvuoja jau ne vieną šimtmetį. Šiemet laimingų bilietų buvo 1950. Kiekvienas tokio bilieto savininkas gaus po 300 tūkst. eurų (1,035 mln. litų). Greičiausiai daugiausia laimėtojų yra tarp imigrantų, nes dauguma bilietų su laiminguoju numeriu buvo parduoti Ispanijos sostinės Madrido Tetuano rajone, kur gyvena atvykėliai iš Lotynų Amerikos.
Vienas laimėtojų, pardavėjas telefonų parduotuvėje Rafaelis Lara, yra kilęs iš Dominikos. „Į lovą atsiguli nieko neturėdamas, o kitą dieną tu – jau milijonierius! Kai sužinojau, neturėjau supratimo, ką daryti, kaip reaguoti. Paskambinau mamai ir ji taip pat negalėjo patikėti. Vis dar nežinau, ką darysiu su pinigais“, – sakė 24 metų vaikinas. Kitas emigrantas iš Ekvadoro, 50 metų bedarbis mūrininkas Sabino Calderonas sakė gautus pinigus investuosiąs į verslą ir grįšiąs į tėvynę aplankyti šeimos, kurios nematė jau trejus metus.
Nors kitose loterijose galima išlošti didesnių individualių prizų, „El Gordo“ yra vadinama didžiausia pasaulio loterija, nes laimėtojams išmokama didžiausia pinigų suma.
„El Gordo“ – sena kalėdinė tradicija Ispanijoje. Aistros pradeda virti likus kelioms savaitėms iki švenčių. Darbininkai, draugai, giminaičiai būriais perka bilietus parduotuvėse, baruose, klubuose. Šiais metais kalėdinėje loterijoje kiekvienas ispanas išleido maždaug po 60 eurų (207 litus). Laimėtojai išaiškėja gruodžio 22 dieną, kai per televiziją tiesiogiai traukiama laiminga skaičių kombinacija. Tuomet visi ispanai lipte prilimpa prie televizorių ekranų, radijo aparatų, o miestų gatvės visiškai apmiršta.
Nors kitose loterijose galima išlošti didesnių individualių prizų, „El Gordo“ yra vadinama didžiausia pasaulio loterija, nes laimėtojams išmokama didžiausia pinigų suma.
Tiesa, daugiausia prizų išdalijanti loterija šiemet taip pat pajuto ekonomikos krizės šaltuką. Nors prizinis fondas išliko toks pat, loterijos bilietų pardavimas sumažėjo trimis procentais: bilietų buvo parduota už 2,7 mlrd. eurų (9,3 mlrd. litų).
Britų žurnalas „The Economist“ loteriją giria už gudrų verslo modelį. Nors ispanai Europos Sąjungoje neišsiskiria didesniu polinkiu lošti loterijose, kasmet loterijos bilietams jie išleidžia apie 12 mlrd. eurų (41,4 mlrd. litų), arba daugiau nei vieną procentą Ispanijos bendrojo vidaus produkto. Beveik tiek pat, kiek valstybė skiria lėšų moksliniams tyrimams.
Vienas „El Gordo“ bilietas kainuoja 200 eurų (690 litų). Tačiau valstybinė loterijų agentūra „Loterias y Apuestas del Estado“ žmones dalyvauti loterijoje skatina vieną bilietą padalydama į dešimt dalių, kurių kiekviena kainuoja tik 20 eurų (69 litai). Lošėjai gali pirkti mažesniąsias kelių bilietų dalis ir taip pasididinti savo šansus laimėti. Ispanų profesorius Roberto Garvia pastebi, kad tradicija per Kalėdas dalytis bilietais, pirkti juos kartu padeda stiprinti socialinius ryšius.
Nacionalinė loterijos sistema Ispanijoje sukurta dar 1763 metais. Tuomet ji veikė lyg labdaros organizacija ir tik vėliau pradėjo kaupti lėšas ir valstybės iždui. Tradicija pirkti bendrai bilietus susiformavo dar XIX amžiuje, kai loterijos bilietai taip pabrango, kad darbininkams jie tapo tiesiog neįperkami. Šiandien loterijoje dalyvauja visi socialiniai sluoksniai – ir patys neturtingiausi, ir aukštesnes pajamas gaunantys ispanai. Net ir vykstant Ispanijos pilietiniam karui nepavyko sugriauti loterijos tradicijų. Kiekviena kariaujančių pusių tuomet organizavo atskirą kalėdinę loteriją.
Beje, didžiausiu loterijos laimėtoju galima laikyti... Ispanijos vyriausybę. Ji gauna net 30 proc. visų pajamų nuo parduotų bilietų. Panašaus dydžio loterija Ispanijoje vyksta ir sausio 6 dieną, švenčiant Tris karalius. Loterija „El Nino“ (liet. vaikas) pavadinta kūdikėlio Jėzaus garbei.
