Andersas Behringas Breivikas, kuris buvo sulaikytas iškart po žudynių, Osle pareikalavusių beveik 100 žmonių aukų, jau pripažino savo kaltę, pareikšdamas, kad tai buvo „žvėriška, bet neišvengiama“, sakė jo advokatas Geiras Lippestadas.
Priima kaip asmeninę tragediją
Tai, kad kruvinus išpuolius surengė jų tautietis, nuolat gyvenęs šioje šalyje, norvegus sukrėtė dar labiau. Monika pasakojo, kad sunku rasti žodžių, kurie tiktų apibūdinti, kaip stipriai norvegai išgyvena šiuos įvykius.
„Jie tai priima kaip asmeninę tragediją. Esame 850 kilometrų nuo Oslo, tačiau jausmas toks, kad viskas įvyko kažkur visai šalia... – prisipažino mergina. – Kol dar nebuvo žinių apie žudynes saloje, mūsų kaimynė, kalbėdama apie Osle nugriaudėjusį sprogimą, sunkiai tvardė ašaras (jos dukra gyvena sostinėje). Prisipažinsiu, kad man ta reakcija atrodė šiek tiek perdėta. Tačiau čia jau galima kalbėti apie tautų skirtumus: mes pripratę girdėti apie smurtą, kraują, lavonus, norvegai – ne.“
Monikos teigimu, galima tik numanyti, kas dėjosi norvegų galvose sužinojus, kad tas sprogimas tebuvo didelės tragedijos pradžia. „Maža to, į žmones šaudė norvegas! Į beginklius jaunuolius... Kad šią ramią ir taikią šalį galėtų sudrebinti tokie įvykiai, sudėtinga būtų ir susapnuoti“, – mintimis dalinosi Norvegijoje įsikūrusi lietuvė.
Tačiau, M.Volungevičiūtės įsitikinimu, norvegų policija dirba labai profesionaliai, todėl net neabejotina, kad bus imtasi visų įmanomų saugumo priemonių, jog panašūs įvykiai nepasikartotų, o nusikaltimas būtų visiškai atskleistas.
Nerimą kelia griežtinama kontrolė
„Šiek tiek nerimą kelia atnaujinta kontrolė pasieniuose su Šengeno erdvės valstybėmis, kadangi greitu laiku planuoju vykti į Lietuvą. Norvegai jau ir anksčiau yra pareiškę norą atnaujinti sieną su Švedija, todėl manau, kad kontrolė neabejotinai sugriežtės. Ar ilgam ir kiek mes, čia gyvenantys lietuviai, tą pajusime, parodys laikas“, – sakė Monika.
Tačiau mergina nelinkusi pritarti kai kurių Norvegijos lietuvių pamąstymams, kad šie įvykiai gali pakeisti norvegų požiūrį į užsieniečius. Teigia pati to nesibaiminanti. „Jeigu būčiau kilusi iš musulmoniškojo pasaulio – galbūt“, – prisipažino.
Vis dėlto siaubą, kurį išgyvena ši šalis, jaučia ir užsieniečiai. „Žmonės labai išgyvena. Kalba drebindami cigaretes... Kai nematai, sunku net įsivaizduoti. O šiaip, žinoma, mes esame toli ir gyvenimas čia teka ramiai, kaip ir anksčiau. Tačiau baimė ir šiokia tokia panika visvien jaučiasi. Tai buvo per daug netikėta, kad galėtų būti reaguojama kitaip“, – pirmų dienų po tragiškų įvykių įspūdžiais dalinosi M.Volungevičiūtė.