N.Sarkozy primygtinai siūlė savo prieštaringai vertinamą mokesčių iniciatyvą netukus po JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono kreipimosi į pasaulio šalių vadovus skirti lėšų, pagalbos ir politinės valios didžiausiems planetos vargšams.
Per tris dienas truksiantį viršūnių susitikimą kalbės daugiau kaip 140 valstybių ir vyriausybių vadovų, kad būtų suteiktas postūmis aštuoniems Tūkstantmečio vystymo planams, apie kuriuos pirmą kartą prabilta JT viršūnių susitikime 2000 metais.
Siekiama sumažinti labiausiai skurstančių pasaulyje žmonių skaičių bent per pusę, o vaikų, mirštančių iki penkerių metų, – dviem trečdaliais. Taip pat norima siekti sąžiningesnės prekybos bei interneto prieigos pasaulio vargšams. Vis dėlto, anot daugumos ekspertų, šie tikslai nebus pasiekti iki 2015 metų. Tam gerokai sutrukdė pasaulio finansų krizė.
Tuo tarpu Prancūzijos lyderis, pirmasis iš galingųjų pasaulio šalių vadovų sakantis kalbą šiame JT forume, pareiškė, jog pasaulio galiūnės neturi teisintis krize, kad nereikėtų laikytis ankstesnių įsipareigojimų.
„Mes neturime teisės teisindamiesi ekonomikos krize daryti mažiau“, – sakė jis.
„Finansai tapo visuotiniai, tai kodėl negalime paprašyti finansų prisidėti prie pasaulio stabilizavimo apmokestinant kiekvieną finansinį sandorį“, – sakė N.Sarkozy ir pridūrė reikalausiąs įvesti pasaulinį mokestį, kai Prancūzija kitais metais pirmininkaus Didžiojo dvidešimtuko ir Didžiojo aštuoneto grupėms.
„Noriu jums išsakyti savo įsitikinimą, kad tol, kol visos išsivysčiusios šalys patiria deficitą, mes turime rasti naujų finansavimo šaltinių kovai su skurdu, švietimui ir tam, kad būtų užkirstas kelias didžiausioms pandemijoms planetoje kilti“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
Prancūzija buvo vadinamojo novatoriško finansavimo vystymuisi šalininkė. Ji – pirmoji šalis pasaulyje, įvedusį lėktuvų bilieto mokestį, kuris skiriamas pagalbai.
Viršūnių susitikimo atidarymo kalboje Ban Ki-moonas sakė, kad pasaulio lyderiai turi „paskelbti stiprią vilties žinią“. „Tesėkime pažadą“, – ragino jis.
