Pastaruosius dvejus metus tarp Afganistano prezidento Hamido Karzai ir Talibano atstovų vyko „pokalbiai apie pokalbius“. Nors iki šiol jokių žingsnių derybų link nežengė nė viena pusė, Jungtinės Valstijos jau ėmėsi veiksmų, kad su Talibano atstovais pradėtų tiesioginius pokalbius. JAV dalyvavimas šiame procese yra svarbiausias tiek talibų, tiek prezidento H.Karzai reikalavimas.
Saugi kelionė
Spalio viduryje gerokai išpūstas JAV ir NATO pajėgų Kabule pareiškimas, esą jie užtikrino saugų svarbaus Talibano veikėjo iš Quetta šuros (tarybos susirinkimo – 15min.lt) atvykimą į pokalbius su H.Karzai, nebuvo visiškai tikslus. Šis individas per pokalbius taip ir nepasirodė.
Vis dėlto spalio pradžioje Kabule vyko Afganistano prezidento ir buvusio Talibano vicepremjero Maulvi Abdulo Kabiro, šiandien vadovaujančio mažesnei Talibano šurai Pakistano Pešavaro mieste, susitikimas.
M.A.Kabiras negali tvirtinti kalbąs svarbiausios, Questta šuros, kuriai vadovauja Talibano lyderis mula Mohammedas Omaras ir kuri valdė Afganistaną 1990-aisiais, vardu, tačiau NATO užtikrino saugią šio žmogaus kelionę į Kabulą.
Neabejojama, kad Jungtinės Valstijos ir NATO norėtų Kabule surengti pokalbius tarp Afganistano prezidento ir Talibano. Tai dar neįvyko, nors slapti abiejų pusių susitikimai, dažniausiai vykstantys už šalies ribų, prasidėjo dar 2008 metų vasarą.
Trys vienas kitą poste per dvejus prezidento Baracko Obamos administracijos metus pakeitę aukšti JAV pareigūnai kartojo vis tą pačią mantrą: derybų su Talibanu turi būti atsisakyta, kol talibai nesusilpnės ir kol Jungtinės Valstijos su jais negalės kalbėtis iš akivaizdžiai stipresnės jėgos pozicijų. JAV ir NATO pajėgų vadas generolas Davidas Petraeusas šią mantrą kartojo dar visai neseniai.
Vis dėlto šioje doktrinoje galėtų įvykti pokyčių, nors JAV ir NATO pajėgos neatsisako agresyvių žingsnių, siekdamos iš savo pietinių bazių Helmande ir Kandahare išguiti talibus.
Specialiosios JAV pajėgos neseniai pranešė per pastaruosius tris mėnesius sunaikinusios 300 vidutinės svarbos Talibano vadų. Kova su Talibanu ir tuo pat metu palaikymas jų pokalbio su H.Karzai gali tapti nauja ir realybę labiau atspindinti JAV vadų mantra.
Taikos kūrimas
Ateityje gali prireikti šių priemonių:
– saugaus prieglobsčio Afganistane ar už jo ribų sukūrimas, kur galėtų tęstis minėti pokalbiai;
– paliaubų paskelbimas pasirinktuose rajonuose, kad būtų užtikrintas pagalbos suteikimas;
– pasiektas susitarimas su Talibanu nebepulti humanitarinės pagalbos darbuotojų ir Afganistano pareigūnų, mainais į JAV specialiųjų pajėgų operacijų, nukreiptų prieš Talibano vadus, nutraukimą.
Neseniai Jungtinių Valstijų diplomatas Richardas Holbrooke teigė, kad taika Afganistane nebus pasiekta didelės konferencijos, kaip, pavyzdžiui, Deitono susitarimas, baigęs karą buvusioje Jugoslavijoje, metu.
Anot jo, taika bus pasiekta pamažu, žingsnis po žingsnio, Talibano judėjimui iš pradžių derintis dėl įvairių susitarimų su NATO, kurie padėtų sukurti pasitikėjimą ir kurie galiausiai privestų prie svarbesnių derybų su Kabulu.
H.Karzai slaptas derybas su trimis pagrindinėmis Talibano frakcijomis veda jau nuo 2008 metų, tačiau nė viena iš jų kol kas nežengė žingsnio realių derybų link. Tarp šių frakcijų – ir mulos Omaro Quetta šura.
Dvi mulos Omaro sąjungininkės – konkuruojantys Gulbuddino Hekmatyaro ir Jalaluddino Haqqani tinklai. Šios grupės buvo įkurtos 2001 metais Pakistane. Teigiama, kad Pakistano karo žvalgyba (ISI) vis dar turi joms nemažą įtaką ir daro spaudimą.
Vasarį ISI suėmė antrąjį pagal svarbą Talibano lyderį Mullah Abdulą Ghani Braderį, kaip manoma, būtent todėl, kad jis Kandahare dalyvavo pokalbiuose su prezidento H.Karzai broliu be ISI leidimo.
Kovinga pozicija
Nuo šios akimirkos ir maždaug dar trisdešimties Talibano atstovų suėmimo Pakistane Talibano susikaldymas sustiprėjo. Tai, žiūrint iš trumpalaikių perspektyvų, galbūt naudinga Pakistanui, tačiau, jei pažiūrėtume plačiua, tai daro neigiamą įtaką taikos procesui.
G.Hekmatyaras dalyvavo pokalbiuose Kabule nuo 2006 metų, tačiau jis nekontroliuoja nei teritorijos, nei žmonių, todėl jo svarba yra nedidelė. JAV ilgai kategoriškai prieštaravo pokalbiams su J.Haqqani, nes jis, Amerikos teigimu, pernelyg glaudžiai susijęs su teroristų tinklu „al Qaeda“.
Tačiau šį asmenį dėl jo kovingos pozicijos prieš Indijos įtakos plėtrą Afganistane ypač mėgsta Pakistano kariuomenė. Šiuo metu sunkiai sergantis 67-erių J.Haqqani perdavė vadovavimą savo sūnui Sirajuddinui Haqqani, kuris turi svarią įtaką šešiose Afganistano provincijose ir terorizuoja nemažą dalį rytinės Afganistano dalies, teroristinių įgūdžių mokydamasis iš grupuotės „al Qaeda“.
Pastangos, kurias dėl pokalbių deda Kabulas ir NATO, labiausiai nukreiptos į Quetta šurą, turinčią didžiausią politinį legitimumą ir valdžią šalyje, nors JAV ne sykį pabrėžė, kad mula Omaras per pokalbius yra nepageidaujamas.
Gruodį B.Obama dar sykį peržiūrės politiką – svarbiausias dalykas, į kurį reikės atkreipti dėmesį – tai, ar JAV ir toliau rems H.Karzai derantis su Talibanu, ar amerikiečiai nuspręs patys tiesiogiai pradėti kalbėti su talibais.
Daugeliui afganistaniečių tik tiesioginis JAV įsitraukimas suteiktų viltį, kad jų prioritetai, kaip žmogiška konstitucija, švietimas ir moterų teisės, nebus pamiršti Afganistano valdžios, siekiančios išlaikyti savo valdžią.
