Šalies prezidentas Hosni Mubarakas ilgai buvo pagrindinis Vakarų valstybių ir autoritarinių arabų lyderių sąjungos ramstis. Be jo ši sąjunga nebebus tvari.
H.Mubarakas Vakarams buvo ypač reikalingas žmogus Artimuosiuose Rytuose 30 metų. Būtent todėl Egiptas sulaukdavo didžiulės amerikiečių pagalbos, taip pat politinės Didžiosios Britanijos ir kitų Europos valstybių paramos, nors šalyje apgailėtina žmogaus teisių padėtis, neskaidrūs rinkimai, politinė opozicijos priespauda ir giliai įsišaknijusi korupcija.
Tai tik kelios iš priežasčių, dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių Egipte išėjo į gatves.
H.Mubarako sąjungininkai jau kurį laiką planavo, kas galėtų pakeisti ilgametį šalies prezidentą, mat jam jau 82 metai. Tačiau jiems parankiausia buvo tikėtis, kad H.Mubarakui pavyks paskirti įpėdinį pačiam. Iš kandidatų, kurie netrukus galėtų užimti H.Mubarako postą, dažniausiai skambėdavo dviejų pretendentų vardai – Gamalis, kuris yra prezidento sūnus, ir Omaras Suleimanas, kuris yra slaptųjų tarnybų vadovas.
Tačiau protestuoti į Egipto gatves išėję žmonės Gamaliui Mubarakui jaučia ne mažesnę neapykantą nei jo tėvui. Tuo tarpu, nors generolas O.Suleimanas daugybę metų buvo antrasis pagal svarbą žmogus Egipte ir pagrindinė šios šalies grandis su amerikiečiais, izraeliečiais ir Saudo Arabija, protestuotojų akyse jo įvaizdis krito, kai jis sutiko tapti svarbia prezidento H.Mubarako išlikimo plano dalimi.
Panašu, kad dėl kilusių protestų tikimybė, jog H.Mubarakas išliks savo poste, yra nedidelė. Optimistiškai nusiteikę šios šalies piliečiai tvirtina, kad laisvi rinkimai, jei jie kada nors įvyks, šalyje sukurtų demokratiją.
Savo ruožtu pesimistai pabrėžia, kad šalyje kilusi revoliucija atves į chaosą, kurį išnaudos Egipto džihadistų grupės, stipriai nuslopintos H.Mubarako režimo.
Be valdančiosios partijos, vienintelis tinkamai šalyje organizuotas politinis judėjimas yra Musulmonų brolija. Niekas neabejoja, kad įvykus rinkimams šis politinis judėjimas sulauktų didžiulio palaikymo.
Priešingai nei džihadistai, Musulmonų brolijos nariai netiki, kad kovoja su Vakarais. Tai konservatyvus, šiuolaikiškas ir nesmurtinis judėjimas. Tačiau jis itin kritiškai atsiliepia apie Vakarų šalių vykdomą politiką Artimuosiuose Rytuose.
