Pasak Bosnijos ir Hercegovinos teisėjo Hilmo Vučiničiaus, šeši teisiamieji buvo kaltinami tiesiogiai dalyvavę žudynėse, kurios vyko Kravicėje, esančioje netoli liūdnai pagarsėjusio Srebrenicos miesto rytinėje Bosnijoje. Žudynių metu per vieną dieną buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis musulmonų.
Nuteistiesiems buvo skirta nuo 38 iki 42 metų kalėjimo, o keturi kaltinamieji buvo išteisinti.
„Atsakovai žinojo, kad žudydami Bosnijos musulmonus vyrus prisidėjo prie visiško Bosnijos musulmonų išnaikinimo Srebrenicoje“, – sakė H.Vučiničius.
Kravicėje įvykdyti karo nusikaltimai buvo tik dalis savaitę trukusių žudynių, kurias Bosnijos serbų pajėgos surengė žemės ūkio kooperatyvo sandėlyje netoli Srebrenicos.
Į Jungtinių Tautų (JT) saugomą Srebrenicos anklavą 1995 metų liepos 11 dieną įsiveržusios Bosnijos serbų pajėgos suėmė ir nužudė apie 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų. Moterys ir mažamečiai vaikai buvo jėga perkelti į musulmonų kontroliuojamas Bosnijos sritis.
Hagoje veikiantys Tarptautinis teisingumo teismas ir JT karo nusikaltimų tribunolas pripažino, kad Srebrenicos žudynes buvo genocido aktas. Jos laikomos didžiausiu Europoje įvykdytu karo nusikaltimu nuo Antrojo pasaulinio karo.
Dešimties karo metų Bosnijos serbų specialiosios policijos pareigūnų ir vieno buvusio kario byla tapo pirmąja, kurioje Bosnijos ir Hercegovinos teismas įtariamiesiems pateikė kaltinimus genocidu. Taip pat pirmą kartą buvo nuteisti Srebrenicos žudynių dalyviai.
Teisme dalyvavo teisėjai iš Bosnijos, Nyderlandų ir JAV.
Vienas iš nuteistųjų buvo 42-erių Milošas Stuparas, karo metais vadovavęs Bosnijos serbų specialiosios policijos daliniui. Jis buvo pripažintas kaltu dėl nesugebėjimo užkirsti kelio žudynėms ir nubausti jų kurstytojus.
Bosnijos karo nusikaltimų teismas buvo sukurtas 2005 metais, siekiant sumažinti krūvį Hagoje veikiančiam JT Tarptautiniam tribunolui buvusiai Jugoslavijai.
