„Jau nutiesėme pirmuosius tris „Nord Stream“ vamzdyno kilometrus, – sakė projekto direktorius Henningas Kothe. – Leidimų išdavimo etape mes parodėme, kad planuojame ir technine, ir aplinkosaugos prasme saugų projektą. Dabar planai pradedami įgyvendinti ir statome infrastruktūrą, kuri daugelį metų užtikrins stabilų dujų tiekimą Europai“.
2006 metų Šveicarijoje įkurtas dujotiekio tiesimu besirūpinantis konsorciumas iki smulkmenų suplanavo šį vieną didžiausių Europos infrastruktūros projektų. Baigus tiesti „Nord Stream“ vamzdyną juo kasmet Europą pasieks 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų.
Didelis dėmesys aplinkosaugai
Prieš pradedant tiesti du lygiagrečius vamzdžius, kurių kiekvieno skersmuo siekia 1,153 metro, „Nord Stream“ gavo leidimus iš penkių valstybių, per kurių vandenis tiesiamas dujotiekis ir dėl projekto konsultavosi su visomis devyniomis šalimis, kurių krantus skalauja Baltijos jūra.
Bendrovė atliko Baltijos jūros regiono tyrimų, įvertino poveikį aplinkai vietiniu ir tarptautiniu lygiu. Iš viso į tyrimus ir projekto planavimą „Nord Stream“ investavo daugiau nei 100 mln. eurų. Konsorciumas parengė dujotiekio tiesimo planą, sudarė aplinkos stebėjimo programą, kad atitiktų saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus bei tuo pačiu užtikrintų efektyvų tiesimo laivų darbą.
Trys tiesimo laivai
Baltijos jūros dujotiekio projekte bus naudojami trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno ties „Saipem“ kompanijos laivas „Castoro 6”, prie Vokietijos krantų darbai bus atliekami „Castoro Dieci“ laivu, o Suomijos įlankoje dujotiekį ties „Solitaire“ laivas. Kiekvienas iš šių laivų yra tarsi jūroje plūduriuojanti gamykla: penkios baržos nuolat gabens į šiuos laivus 12 metrų ilgio ir 25 tonas sveriančias vamzdžių atkarpas. Denyje šios atkarpos bus sujungiamos, o prieš nuleidžiant vamzdį į jūrą kiekvienas sujungimas bus patikrinamas ultragarsu.
