Tačiau gerų santykių atnaujinimo perspektyvą vis dar temdo daugelis kitų ginčijamų klausimų – nuo raketinės gynybos iki Irano ir NATO plėtros.
B.Obamos ir D.Medvedevo susitikimas, kuris įvyks prieš G–20 valstybių viršūnių susitikimą Londone, bus ankstyvas išbandymas JAV lyderiui, kuris debiutuoja pasaulinėje arenoje ir kuriam ši išvyka yra pirmoji svarbi užsienio kelionė po prisaikdinimo sausio mėnesį.
B.Obamos pirmtakas George'as W.Bushas tvirtino, kad juto bendrystę su buvusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau tai nesutrukdė keliems politiniams ginčams ir Kremliaus kampanijai, kurią daug kas laikė demokratinių reformų naikinimu.
Abu naujieji prezidentai yra parodę ženklų, kad sieks pragmatiškesnių, dalykiškų santykių.
Iš jų susitikimo Londone tikimasi bent vieno svarbaus laimėjimo: susitarimo pradėti derybas dėl naujos, tolimojo nuotolių branduolines raketas ribojančios sutarties, kuri pakeistų šiemet galioti baigsiančią Strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartį (SGA–1). Kitais klausimais didelės pažangos nesitikima.
„Niekas neturėtų tikėtis tokios patirties kaip „Busho nuoširdumas su Putinu“. Šie žmonės taip nedirba“, – sakė Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro Rusijos ekspertė Sarah Mendelson.
D.Medvedevas jau žino, ką reiškia jausti tokį tiriamą žvilgsnį. Nors prezidentu jis tapo beveik prieš metus, jam dar nepavyko galutiniai užgniaužti klausimų, ar V.Putinas, kurį jis paskyrė savo premjeru, vis dar tampo virvutes.
Baltieji rūmai atmetė kai kurių JAV konservatorių kritiką, kad B.Obama atrodo pernelyg smarkiai norintis daryti nuolaidas rusams.
„Niekas netiki, kad pokytis mūsų santykių (srityje) reiškia duoti bet kam visa, ko jie nori“, – sakė B.Obamos atstovas Robertas Gibbsas.
D.Medvedevas straipsnyje „The Washington Post“ rašė, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija turėtų atkurti gerus santykius, nes nė viena jų negali leisti sau „pasyvumo ir abejingumo“ šioje srityje.
D.Medvedevas ir B.Obama abu yra buvę teisininkai, abu eina penktą dešimtį metų. Rusijos lyderis sveikino B.Obamos ketinimus pamiršti tai, ką Maskva vertino kaip konfrontacinę JAV kelerių pastarųjų metų prieigą, ir gyrė B.Obamos laišką, kuriame buvo išdėstyti prioritetai tarptautinių santykių srityje.
„Atvirai kalbant, kai jį skaičiau, mane nustebino tai, kad daugelis ten išdėstytų nuomonių sutapo su mano idėjomis“, – savaitgalį interviu BBC televizijai sakė D.Medvedevas.
Maskva smerkė G.W.Busho kampaniją už Ukrainos ir Gruzijos narystę NATO, o B.Obama užsiminė, kad tai nebebus toks svarbus prioritetas.
B.Obama taip pat neatmetė galimybės iš naujo svarstyti priešraketinės gynybos sistemą, kuriai Rusija kategoriškai nepritaria.
Tačiau net ir žadėdama „nuspausti perkrovimo mygtuką“, B.Obamos administracija leido suprasti, kad nepripažins to, ką Maskva laiko savo „įtakos zona“.
B.Obama taip pat nori, kad Rusija labiau bendradarbiautų spaudžiant Iraną dėl jo branduolinės programos, ir turėtų stumti šį klausimą per susitikimą su D.Medvedevu.
Kad ir kokį santykių toną jie nustatys, tai tikrai nebus panašu į pirmąjį G.W.Busho ir V.Putino susitikimą 2001 metais, kai tuometinis JAV lyderis pareiškė, kad „įžcelgė Putino sielą“ ir ėmė juo pasitikėti.
