Šis dokumentas buvo pasirašytas dar 2008 metų pavasarį, o gegužės 13 dieną nusiųstas į JAV Kongresą. Tačiau jau rugsėjyje ankstesnio šalies prezidento George`o W.Busho administracija atšaukė jį, nuogąstaudama, kad vykstant kariniam konfliktui Pietų Osetijoje, taip pat atsižvelgiant į rinkimų laikotarpį Jungtinėse Valstijose, susitarimas nebus patvirtintas.
Dabar dokumentas pateikiamas toks pats, koks buvo pasirašomas (2008 metų gegužės 6 dieną). Kad jis įsigaliotų, turi būti atlikta jo patvirtinimo Kongrese procedūra, kuri vyksta 90 sesijos dienų.
Padėtis Gruzijoje jau nebelaikoma kliūtimi patvirtinti šį dokumentą, sakoma JAV prezidento lydraštyje Kongresui, paskelbtame Baltųjų rūmų tinklalapyje.
Be to, Rusijos ir JAV bendradarbiavimo dėl Irano problemos lygis ir apimtis yra pakankamas pagrindas pakartotinai pateikti susitarimą į Kongresą, mano B.Obama.Padėtis Gruzijoje jau nebelaikoma kliūtimi patvirtinti šį dokumentą.
Abiejų šalių bendradarbiavimas atominėje srityje gerokai pasistūmėjo į priekį per pastaruosius metus ir dėl branduolinių ginklų neplatinimo, ir civilinėje srityje, konstatuoja prezidentas.
Rusijos vyriausybė pritarė naujai JT Saugumo Tarybos rezoliucijai dėl Irano. Be to, JAV ir Rusija 2010 metų balandžio 8 dieną pasirašė naują strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį. Vėliau, balandžio 13 dieną buvo pasirašytas protokolas dėl atliekamo plutonio utilizavimo.
Abi šalys drauge toliau dirba, įgyvendindamos Pasaulinę kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyvą. Be to, Rusija neseniai įsteigė tarptautinį branduolinio kuro atsargų centrą Angarske, skatindama ir kitas šalis atsisakyti savarankiškai plėtoti urano sodrinimo technologijas.
Dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo atominėje srityje – pirminis dokumentas, kuris padeda pagrindą bendrų projektų branduolinės šakos civilinėje dalyje plėtojimui. JAV įstatymų leidimo praktikoje tokie dokumentai vadinami „susitarimai 1.2.3..“ (pagal įstatymo dėl energetikos straipsnio numerį).
Abiejų šalių ateities projektų, kurie dabar svarstomi, sąraše numatyta pastatyti urano sodrinimo pagal Rusijos technologiją gamyklą Jungtinėse Valstijose.
Šiuo metu Rusija taip pat tenkina maždaug pusę Amerikos atominės energetikos poreikių mažai prisodrintam uranui, tiekdama jį pagal labai prisodrinto urano ir mažai prisodrinto urano sutartį. Jungtinės Valstijos turi daugiausiai pasaulyje atominių elektrinių (20 proc.visų esamų).
Anksčiau atominės energijos korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka pareiškė, jog mano, kad buvo visiškai pagrįstas sprendimas atšaukti susitarimą „1.2.3.“ 2008 metų rudenyje.
„Tam tikra prasme jie (ankstesnė administracija) išgelbėjo susitarimą, o naujoji administracija turi galimybę jį pateikti pakartotinai. Esant šiai situacijai jį priimti buvo beveik neįmanoma“, – sakė valstybinės korporacijos vadovas.
Dvišaliai projektai atominėje srityje bus svarstomi vasarą Rusijoje Rusijos ir JAV pakomisės, kuriai vadovauja S.Kirijenka ir energetikos sekretoriaus pavaduotojas Danas Ponemanas , posėdyje.
