Savo inauguracijos kalboje B.Obama nesusilaikė nepacitavęs Abrahamo Lincolno ir Marthino Lutherio Kingo. Tą jis daro kone kiekvieną kartą, kai kreipiasi į minią. Prisiminė jis ir George'ą Washingtoną, kuris niūriausiu kovos už nepriklausomybę metu ištarė žodžius: „Priešas artėja. Sniegas suteptas krauju.“ Tačiau naujasis prezidentas akcentavo ne juos, o tai, ką G.Washingtonas liepė perskaityti žmonėms: „Tebūnie pasakyta ateities pasauliui, kad gilią žiemą, kai išgyventi padeda tik viltis, nes miestas ir valstybė pateko į vieną bendrą pavojų, reikia išeiti į priekį ir jį pasitikti.“
Priminti šie G.Washingtono žodžiai leido ne tik įkvėpti ekonominės krizės apimtą šalį, kuri yra įsivėlusi į du karus, bet ir pateikė Amerikos problemas istoriniame kontekste. B.Obama visuomet primena ir A.Lincolno žodžius, kuriais siekta sutelkti šalį, kad ji pakiltų iš pilietinio karo pelenų, ir M.L.Kingo kovą už pilietines teises. Darydamas tokius istorinius rakursus B.Obama prašo amerikiečių prisiminti, kad praeityje jie susidorojo su atrodytų neįveikiamais iššūkiais ir net įveikė galingąją britų imperiją.
Primindamas tautos nepalaužiamumą ir tobulėjimą, B.Obama žmonėms siūlo viltį, savo mintį užbaigdamas įkvepiančiais žodžiais: „Mes visi tai galime padaryti. Ir mes tai padarysime.“
Savo kalboje B.Obama visą laiką sakė „mus“ ir „mes“, net sumenkindamas savo kaip lyderio vaidmenį. Tuos kelis kartus, kai jis paminėjo save, jis pabrėžė, kad pasistengs dar labiau tarnauti Amerikai. Jis paminėjo mažą kaimelį, kuriame gimė jo tėvas, ta prasme, kad Amerika visuomet žadino viltį imigrantams, todėl joje realybe tampa tai, kad „žmogus, kurio tėvas mažiau nei prieš 60 metų net nebūtų aptarnautas vietos restorane, dabar stovi prieš jus, kad jūs priimtumėte jo šventą priesaiką“.
Primindamas tautos nepalaužiamumą ir tobulėjimą, B.Obama žmonėms siūlo viltį, savo mintį užbaigdamas įkvepiančiais žodžiais: „Mes visi tai galime padaryti. Ir mes tai padarysime.“
B.Obamos kalboje žodis „aš“ visuomet virsta bendru „mes“. Mat jaunystėje jis dirbo socialinį darbą ir turėjo drąsinti sunkiai gyvenančius žmones rasti sprendimą – su stipriu lyderiu ar be jo. Tuo pačiu principu vadovaudamasis jis sugebėjo suburti ir naują daugumą demokratų partijoje. Šiandien B.Obama pabrėžia būtinybę sukurti judėjimą, kuris skatintų amerikiečių aktyvumą net jam palikus prezidento postą.
B.Obama kalba tarsi kreipdamasis į kiekvieną, o cituodamas savo pirmtakus sukelia žmonėms prisiminimus. Jis stengiasi, kad jo klausytojai nejučia įsisąmonintų, jog jis gali padaryti geriau už kitus politikus. Padeda ir jo ypatingas gebėjimas rasti reikiamus žodžius, ir jo balso įtaigumas.
Tarsi susitapatindamas su eiliniais amerikiečiais B.Obama nevengia cituoti ir minios numylėtinių. Inauguracijos kalboje jis perfrazavo Ginger Rogers ir Fredo Astaire'o dainos žodžius, sakydamas: „Mes turime pakilti, nusipurtyti dulkes ir dar kartą imtis darbo pertvarkant Ameriką." Visą laiką jis kviečia save Amerikos piliečiais laikančius žmones tarnauti savo šaliai „ieškant prasmės kažkame didingesniame nei jie patys“ ir drąsiai įžengti į „naują atsakomybės erą“.
Frazės, sukėlusios aplodismentų audrą:
* Dėkoju prezidentui Bushui už jo tarnystę mūsų tautai, už jo kilnumą ir bendradarbiavimą, parodytą pereinamuoju laikotarpiu.
* Krizė jaučiama visur, ją rodo skaičiai ir statistika. Sunkiau išmatuoti, kas ne mažiau svarbu, mažėjantį pasitikėjimą visoje šalyje ir graužiančią baimę, kad Amerikos nuosmukis neišvengiamas, kad kita karta bus priversta mažinti savo užmojus. Iššūkiai, su kuriais mes susiduriame – tikri. Jie rimti ir jų daug. Jų nebus galima įveikti lengvai arba per trumpą laiką. Bet Amerika, žinok, mes juos pasitinkame.
* Atėjo laikas sustiprinti mūsų nepalaužiamą dvasią, pasirinkti geriausią kelią ir nešti į ateitį tą brangią dovaną, kilnią mintį, kuri perduodama iš vienos kartos kitai kartu su Dievo duotu pažadu, kad mes visi lygūs, visi laisvi ir visi nusipelnėme siekti laimės.
*Pradėdami šia diena, mes turime pakilti, nusipurtyti dulkes ir dar kartą imtis darbo pertvarkant Ameriką.
* Visur, kur pažvelgsime, pamatysime, kad yra ką daryti. Mūsų valstybės padėtis reikalauja veikti drąsiai ir greitai. Ir mes veiksime. Ne tik todėl, kad sukurtume naujų darbo vietų, bet ir kad padėtume pamatus naujam augimui. Mes nutiesime kelius ir tiltus, elektros ir skaitmenines jungtis, kurios maitins komerciją ir jungs mus visus. Mes pakelsime mokslą į jo vertą vietą ir įvaldysime technologijų stebuklus, kad pagerintume sveikatos apsaugos kokybę ir sumažintume jos kainą. Mes pajungsime saulę ir vėją, kad varytų mūsų mašinas ir fabrikus, mes pertvarkysime mūsų mokyklas, koledžus ir universitetus, kad jie atitiktų naujojo amžiaus reikalavimus. Mes tai galime padaryti, ir mes tai padarysime.
* Mūsų sėkmė visada priklausė ne tik nuo ekonomikos ir vidaus produkto dydžio, nuo mūsų klestėjimo, bet ir nuo sugebėjimo kiekvienam pasiūlyti naujas galimybes – ne labdaros tikslais, bet todėl, kad tai tiesiausias kelias į bendrą gerovę.
* Mūsų valstybės kūrėjai susidūrė su tokiais sunkumais, kokius mums net sunku įsivaizduoti. Surašę chartiją jie įtvirtino įstatymo viršenybę ir žmogaus teises. Ir tą chartiją tauta pasirašė savo krauju. Šių šviesių idealų mes neišsižadėsime dėl patogumo. Kreipiuosi į visas tautas ir vyriausybes, nuo didžiausio miesto iki mažiausio kaimo, kokiame gimė mano tėvas, ir sakau: žinokite, kad Amerika yra kiekvienos tautos ir kiekvieno vyro, moters ir vaiko, kuris siekia taikos ir orumo, draugas, ir kad mes esame pasirengę vėl juos vesti.
* Mes neatsiprašinėsime už savo gyvenimo būdą ir nesusvyruosime jį gindami. O tiems, kurie skelbia, kad jų tikslas – teroras ir nekaltų žmonių žudymas, mes sakome: mūsų dvasia stipresnė ir ji negali būti palaužta. Jūs mūsų nepergyvensite ir mes jus sutriuškinsime. Visi pasaulio lyderiai, kurie nori išprovokuoti konfliktą arba savo visuomenės ligas suversti Vakarams, turi žinoti, kad jų tautos spręs apie juos pagal tai, ką jie sukuria, o ne pagal tai, ką jie sunaikina.
* Ties, kurie kabinatės į valdžią per korupciją, apgaulę ir bandydami nutildyti disidentus, žinokite, kad stovite tamsiojoje istorijos pusėje. Bet mes ištiesime jums ranką, jei tik jūs atgniaušite kumštį.
* Tokia yra mūsų laisvės ir mūsų įsitikinimų prasmė, leidžianti šiandien visiems švęsti šioje nuostabioje alėjoje, nes žmogus, kurio tėvas mažiau nei prieš 60 metų net nebūtų aptarnautas vietos restorane, šiandien gali stovėti prieš jus duodamas pačią švenčiausią priesaiką. Skirkime šią dieną prisiminti tam, kas mes esame, ir tam, kur mes einame.
* Amerika, bendro pavojaus akivaizdoje, šio sunkmečio žiemą, prisimink šiuos laiko nebijančius žodžius su viltimi ir dorybe. Drąsiai nerkime į ledinę srovę ir sutikime visas galimas audras, kad mūsų vaikai galėtų pasakyti, jog atlaikėme visus išbandymus ir neiškrypome iš kelio, kad neapsigręžėme ir nesuklupome, kad nukreipę žvilgsnius į horizontą ir į mus stebintį maloningąjį Dievą ėjome pirmyn, kad didžiąją laisvės dovaną saugiai perduotume ateities kartoms.
