Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Optimistinis Advento kalendorius

1292482804saldusadventokalendorius
Skaitytojos nuotr. / Saldus advento kalendorius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

2011 metai buvo gausūs įvairiais sukrėtimais. Žinia, kad nelaimės yra prisimenamos ilgiau, o tai, kas būta gero ir šviesaus, jau ir išblėsę iš atminties. Todėl foreignpolicy.com apžvalgininkas Davidas Rothkopfas siūlo į nelaimes pažvelgti kiek neįprastai ir pasvarstyti, kokią pamoką joms mums davė bei kartu pasvarstyti, kodėl gyvename gerai ir gyvensime dar geriau.

Foreignpolicy.com parengė Advento kalendorių, kur už kiekvienų durelių slepiasi optimizmo dozė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Ilas (2003 m. rugsėjo 9 d.)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Ilas (2003 m. rugsėjo 9 d.)

Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-Ilo mirtis. Galbūt jis ir buvo puikus vyras savo kelioms žmonoms ir nepakeičiamas tėvas savo vaikams. Bet jis taip pat padarė pasaulį pavojingesne vieta gyventi, atnešė daug nelaimių savo žmonėms. Būtent todėl jo išėjimas nėra bloga pradžia Šiaurės Korėjai. Ir jei velionio sūnus yra iš tikrųjų toks nepasiruošęs vadovauti kaip ir atrodo, o Kinija nori išvengti chaoso savo pasienyje, tuomet kinai gali padėti šalyje vykdyti reformas ir padaryti Šiaurės Korėją saugesne ir taikesne valstybe. Jei Šiaurės ir Pietų Korėjos susitaikytų, Pietų Korėjos stipri ekonomika galėtų sustiprinti ir Šiaurę.

Blogi metai „blogiukams“. Šie metai pasižymėjo ir tuo, kad daug teroristų iškeliavo į anapilį. Nors dar nėra aišku, ar teroristų lyderių, diktatorių mirtys iš tiesų išeis į gerą, galima tikėtis, kad jų vietas užims tie, kurie nesigriebs ginklų ir bus sąžiningi. Tikrai galime tikėtis pozityvių permainų arabų pasaulyje. Galime tikėtis, kad pasaulyje liks mažiau korupcijos ir privilegijuotųjų.

Kinijos politinė reforma. Kitąmet Kinijoje bus renkamas naujas šalies prezidentas. Paprastai tai reikštų konservatizmo protrūkį. Tačiau šiandieninėje Kinijoje matome politinių lyderių manevrus siekiant pritraukti kuo daugiau rinkėjų, daugiau agitacijos vyksta ir internete, arčiau kritikuojama valdžios politika. Tai dar ne revoliucija, bet galima tikėtis, kad matome demokratinę Kinijos evoliuciją.

Arabų pavasaris. Permainos taip pat galbūt kiek lėtesnės nei norėtųsi, visgi tokių metų, kokie buvo pastarieji, arabų pasaulis dar nematė. Viduriniuosiuose Rytuose, paskatintas žmonių nepakantumo korupcijai, represinėms santvarkoms, gimsta naujas socialinis susitarimas. Ironiška, tačiau pokyčiai vyksta ne dėl JAV pastangų įvesti demokratinį režimą Irake. Arabų pasaulyje randasi kažkas, ką būtų galima pavadinti islamiška demokratija. Vakarų pasauliui tokios permainos gali nepatikti, nes yra ne jų padiktuotos, visgi, siekdami padėti arabų pasauliui keistis, Vakarai turėtų palaikyti pačių arabų reformų idėjas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy

Euro zonos stiprinimas. Jei euro zona išgyvens, ji neabejotinai taps stipresne. Europos lyderiai savo pamoką jau išmoko – fiskalinė drausmė yra būtina, ji turi būti griežtai reguliuojama. Šiemet buvo pritarta, kad reikia keisti bendrijos sutartį numatant griežtus reikalavimus ekonomikai. Pagrindinis jų būtų ne didesnis nei 3 proc. viešųjų finansų deficitas, kurį viršijant yra taikomos finansinės nuobaudos. Taigi jei euro zona išsikapstys, tokių klaidų, kurios sukėlė euro zonos skolų krizę, tikėtina, nebebus padaryta.

JAV ekonomika. Net jei ir JAV ekonomika nesugebės iš savo duobės išsikapstyti pati, tą padarys likęs pasaulis. Europos, taip pat besivystančių šalių ekonomika lėtėja. Kur keliauja pasaulio pinigai? Į saugų JAV pinigų dangų. Atrodo, kad JAV jau pasiekė dugną. Amerikiečiai jau seniai pastebėjo, kad šalies ekonomika yra kur kas stipresnė už jos politinę sistemą ir sukandę dantis jie galvoja – „mes išgyvensime šitą valdžią“.

JAV rinkimai. Nesvarbu, kas laimės rinkimus. Amerikiečiai vis tiek iš to išloš. Ruošiantis rinkimams vyks daugybė debatų, kaip išgelbėti JAV ir, tikėkimės, bus rasta vaistų JAV ekonomikos žaizdoms gydytis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Izraelio vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Izraelio vėliava

Izraelis ir Palestina. Tie, kas tikisi, kad greitai šis konfliktas prislops, iš tiesų yra nepataisomi optimistai. Visgi vilties, kad „Hamas“ atsisakys agresijos, yra gyva. Taip pat galima tikėtis, kad sumažės Irano įtaka Palestinai.

Egiptas ir Turkija. Šios valstybės galėtų būti naujomis regiono lyderėmis ir sumažinti Irano įtaką. Toks scenarijus yra visai įmanomas turint omenyje, kad Turkija ir Egiptas kažkada buvo itin didelės jėgos regione ir rado būdą, kaip bendradarbiauti su Izraeliu.

BRIK šalys (Kinija, Indija, Rusija, Brazilija). Infliacija, šiemet smarkiai grasinusi šių šalių ekonomikoms, kitąmet nebebus toks svarbus faktorius. Nemažas iššūkis šioms valstybėms kitąmet bus tai, kaip jos kovos su nerimu rinkose dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų. Bent jau kol kas su tuo stresu BRIK šalys susitvarko geriau nei Europa, JAV ar Japonija.

Irano branduolinė programa. Irano branduoliniai planai vis yra tobulinami. Tačiau panašu, kad pasaulis rado naują ginklą, kaip kovoti su Iranu neskelbiant jiems karo ar nenaudojant jėgos – vis labiau krenta Irano valiutos kursas, vis smarkiau Irano ambicijos žaloja šalies ekonomiką.

Irakas ir Afganistanas. Abiejose valstybėse ateitis atrodo geresnė už dabartį jau vien todėl, kad traukiasi JAV, kuri įnešė ten pakankamai nemažai chaoso. Tegul jos tvarkosi pačios.

Pakistanas. Indija ir Pakistanas pastaruoju metu švelnina savo santykius. Demokratiškai išrinkta valdžia vis dar sugeba laikytis savo postuose. Į Pakistaną dairosi visas pasaulis, pasiryžęs išlaikyti stabilumą šalyje. Šalyje yra daug talentingų, kruopščių žmonių, kurie kuria šalies ekonomiką. Ir kelio atgal nėra, tik į tobulesnę rytdieną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos vaizdai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos vaizdai

Indijos augimas. Didžiausia pasaulio demokratija šiuo metu taip pat susiduria su itin dideliais ekonomikos iššūkiais ir toliau kovoja su korupcija. Į priekį Indija kol kas stumiasi stiliumi „du žingsniai į priekį, pusantro atgal“. Visgi valstybės įtaka pasaulyje auga. Per porą metų Indija turėtų pasidaryti tokia pat geopolitiškai svarbia valstybe kaip ir Kinija.

Japonija. Prieš pat Fukušimos avariją jau rodėsi, kad Japonija pradeda keltis po finansų krizės, tačiau taip ir nespėjusi atsigauti, Japonija sulaukė galingo smūgio ekonomikai ir dabar vos vos kruta. Todėl itin optimistinis scenarijus kitiems metams būtų tas, kad Japonija ir JAV vėl bus viso pasaulio ekonomikos augimo lyderės ir vedlės.

„Scanpix“ nuotr./Išradingiausi demonstrantų plakatai ir kaukės
„Scanpix“ nuotr./Išradingiausi demonstrantų plakatai ir kaukės

Rusijos demokratija. Šis terminas iš Vladimino Putino lūpų skamba kaip oksimoronas (epitetas, logiškai nesuderinamas su pažymimuoju žodžiu, pavyzdžiui, „skaudus džiaugsmas“). Tačiau pastarieji rinkimai į Rusijos Dūmą papiktino gyventojus ir šalyje prasidėjo judėjimas prieš putinizmą. Tai dar tik revoliucijos užuomazga ir vargu, ar protestai gatvėje iš tiesų nulems kažkokias permainas, tačiau aišku, kad oligarchai kuo toliau, tuo mažiau saugūs jaučiasi dėl savo ateities.

Energija. Nauja era energetikos pasaulyje – jau ne už kalnų. Naujos technologijos neabejotinai sumažins energijos suvartojimą, hibridiniai automobilių varikliai mažins įprastinių degalų paklausą. JAV priklausomybė nuo arabų pasaulyje išgaunamos naftos mažėja. Tai turėtų padėti ne tik sumažinti gamtos taršą, bet ir duoti teigiamą impulsą ekonomikos augimui.

Saugumas. Didelių karų kitąmet nelaukime. Didžiosios pasaulio valstybės šiuo metu yra labiau susirūpinusios tuo, kaip auginti savo ekonomiką. Tarptautinė teisė ir saugumo mechanizmai vis dar yra silpni, tačiau tobulinami.

Gyvenimo kokybė. Žmonės jau dabar gyvena ilgiau, sveikiau nei jų pirmtakai. Dėl sparčiai plintančių ir tobulėjančių informacinių technologijų žmonėms lengviau gauti išsilavinimą. Netgi ir didžiausi vargšai turi mobiliuosius telefonus, kurie, kuo toliau, tuo labiau darosi panašūs į kompiuterius.

Žiniasklaida. Informacijos pasiekimas yra stulbinantis. Izoliuotam nuo informacijos praktiškai nepavyksta likti. Žiniasklaida yra interaktyvi ir greita, nemažai temų inicijuojama pačių piliečių, todėl visuomenės skauduliai lengvai iškeliami į paviršių.

Aktyvizmas. Demonstracijos, protestai, mitingai jau tapo kasdienybe. Žmonės išmoko netylėti ir reikalauti politinių ar kitokių permainų. Vienur aktyvizmas veikia, kitur jis bent jau leidžia užmegzti dialogą su valdančiaisiais ar pakeisti jo kryptį.

Meksika. Šalies sunkiai iškovotiems laimėjimams nuolat grasina narkotikų karteliai. Kitąmet Meksikos laukia rinkimų išbandymas. Šalies gyventojai jau leido suprasti – jie nori valdžioje matyti bent jau vieną kitą knygą perskaičiusį žmogų. Pagalbos ranką tiesia ir JAV, suprantanti, kad Meksikos stabilumas lemia viso regiono saugumą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kuba švenčia Fidelio Castro jubiliejų.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kuba švenčia Fidelio Castro jubiliejų.

JAV ir Kubos santykiai. Vieną dieną kvaila abiejų šalių užsienio politika viena kitos atžvilgiu turėtų pasibaigti. Jau mažai kas ir beprisimena, kaip ir kodėl užsimezgė tokie įtempti valstybių santykiai.

Venesuela. Kiekvieni metai, priartinantys prezidento Hugo Chavezo eros pabaigą, Venesuelai yra vis geresni. Šie metai dar labiau priartino tą eros pabaigą ir dabar ji tikrai nebetoli.

JAV Kongresas. Šis punktas į kalendorių įrašytas tik todėl, kad reikėjo 24 punkto. Tačiau nieko gero autorius apie JAV valdančiuosius pasakyti neturi.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min