Oro linijos dabar privalo aplenkti oro erdvę virš Rytų Ukrainos, ji oficialiai uždaryta.
Anot leidinio, nėra įprasta uždaryti tokią didelę oro erdvę keleiviniams orlaiviams, dauguma pasaulio oro erdvių lieka atviros.
Pilotas turi paskutinį žodį
Klausimas, kokie veiksniai nulėmė oro linijų sprendimą skristi virš karo zonos, lieka atviras. Aviacijoje nusveria saugumas ir pelningumas, sako Timas van Beverenas, žurnalistas ir aviacijos ekspertas. Jis mano, kad daugelis vežėjų rizikuoja, norėdami sutaupyti pinigų. „Deja, pinigams aviacijoje tenka dažnai pagrindinis vaidmuo“, – teigė jis.
Deja, pinigams aviacijoje tenka dažnai pagrindinis vaidmuo, – teigė ekspertas.
Norėdamos pernelyg neišlaidauti, paprastai oro linijos renkasi trumpiausią kelią nuo taško A iki taško B. Tačiau T. van Beverenas pažymėjo, kad skrydžio įgula taip pat turėjo žodį:
„Pilotai visuomet gali sakyti, kad nesutinka priimti tam tikro maršruto ir skristi per konflikto zoną“, – sako jis. Kenas Thomas iš Europos oro eismo kontrolės tarnybos „Eurocontrol“ taip pat patvirtino, kad pilotų žodis dėl maršruto yra paskutinis.
Sprendimas aplenkti tam tikrą teritoriją pilotui nėra problema, kai susiduriama su turbulencijomis arba kitais pavojais. Vis dėlto, jeigu pilotai savo darbdaviams pasako, kad jie nenori skristi per tam tikrą specifinę teritoriją, jie turi rimtų priežasčių.
„Lufthhansa“ pilotas Jorgas Handwergas teigė, kad pilotai turėtų pateikti labai rimtų argumentų savo vadams, ypač jeigu jų kolegos ar kitos oro linijos toliau naudoja tam tikrą maršrutą.
10 tūkst. metrų aukštyje – saugu?
Prieš Malaizijos lėktuvo katastrofą Ukrainoje, virš šalies buvo nurodyta neskristi žemiau, nei 10 tūkst. metrų aukštyje, tačiau buvo leidžiama skristi aukščiau.
J.Handwergas, kuris yra pilotų asociacijos „Cockplit“ valdybos narys, sako, kad pilotams buvo patarta nebesileisti Rytų Ukrainos oro uostuose dėl susirėmimų šioje teritorijoje. „Tačiau nebuvo įvardyta grėsmė, skrendant aukščiau nei 10 tūkst. metrų aukštyje. Be to, keleiviniai lėktuvai paprastai netampa taikiniais konfliktų atveju“, – pridūrė jis.
J.Handwergas padarė išvadas po Malaizijos lėktuvo katastrofos Ukrainoje: „Mano kolegos pilotai ir aš labiau tikrinsime sprendimus, susijusius su oro erdvės naudojimu ir oro uostais ateityje“. „Cockplit“ nariai, anot J.Handwergo, iš esmės priešinasi komercinių oro linijų skrydžiams per konflikto zoną. „Jeigu ji negali būti aplenkta, tada mūsų lėktuvai turėtų gauti priešraketinės gynybos technologiją, panašią į karinius naikintuvus“, – pridūrė ekspertas.
Kiti pavojai
J.Handwergas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad šiandien kiekvienas virtualiai gali patikrinti tam tikrą lėktuvo vietą, taip pat aukštį ir greitį.
Skrydžio duomenys į Žemę perduodami visiškai neužkoduoti, – pažymėjo jis.
„Skrydžio duomenys į Žemę perduodami visiškai neužkoduoti“, – pažymėjo jis. Tai tarsi „nemokamas informacijos perdavimas potencialiems teroristams, tai daro mus pažeidžiamus“, – atkreipė dėmesį jis.
Labiausiai tikėtina, kad lėktuvas, skridęs iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą, buvo numuštas.
Tuo metu Timo van Bevereno akys jau krypsta į kitą pavojingą tašką lėktuvams – Izraelį: „Būtų nesudėtinga nusitaikyti į komercinį lėktuvą ir ten.“
