Pastarojo meto Izraelio veiksmai Gazos Ruože dar sykį parodė, kad išspręsti įsisenėjusios problemos regione karinės priemonėmis beveik neįmanoma. Pastarosios karinės operacijos Gazos ruože metu žuvo apie 2 000 palestiniečių, iš jų apie 250 vaikų, kurie jaunesni negu 12 metų. Izraelis neteko 64 karių ir trijų civilių gyventojų.
Žūstant civiliams, o gyvenimo sąlygoms nuolat blogėjant, vis daugiau palestiniečių jaunuolių nusprendžia prisijungti prie islamistų kovotojų.
„Ši karta neturi vardan ko gyventi. Mačiau jaunas merginas, kurios paplūdimyje ant smėlio paišo Dovydo žvaigždes ir šalia jų parašo „mirtis“.
57 m. Gazos ruožo gyventojas Mohammedas al Shaikhas, auginantis šešis vaikus, teigė, kad jie visi palaiko islamistų kovotojus. Vyras dėl to kaltina tris pastaruosius karinius konfliktus Gazos Ruože.
„Ši karta neturi dėl ko gyventi. Mačiau jaunas merginas, kurios paplūdimyje ant smėlio piešia Dovydo žvaigždes ir šalia jų parašo „mirtis“. Šį rytą mačiau tris vaikus, ne vyresnius kaip septyneri metai, žaidžiančius teroristus mirtininkus. Vienas iš jų apsimetė esantis miręs, o kiti, iškėlę savo „ginklus“, šaukė „Kankinys!“ ir “Izraeli, mes tave nugalėsime!“.
Kitam Gazos Ruožo gyventojui, 67 m. Mohammedui Muhsinui al Ajamiui, tokie vaikų žaidimai primena jo paties sūnų, kuris tapo „Hamas“ kovotoju, pravarde „Abu Shahid“. Jis prie teroristų grupuotės prisijungė būdamas 25 metų. Paskutinės Izraelio karinės operacijos metu, M.M. al Ajamio sūnus buvo nukautas.
Pats palestinietis tiki, kad jo sūnus teroristas mirė vardan Gazos ir tikina, kad „Abu Shahid“ kovojo už Gazos Ruožo blokados nutraukimą ir nepriklausomybę.
„Jis kovojo tam, kad mes čia galėtume gyventi normaliai, kaip ir kiti žmonės pasaulyje“, – teigė M.M. al Ajamis ir pridūrė, kad jo sūnus žuvo siekdamas kilnaus tikslo: „Kiekvienas, kuris gyveno tokiomis sąlygomis kaip mes, būtų siuntęs savo vaikus į mūšį“. Vis dėlto, vyriškis neigia, kad pats įkalbinėjo sūnų paaukoti savo gyvybę teroristinių išpuolių metu.
Abu Shahido motina Raya, šiuo metu auginanti penkerių metų anūką, taip pat palaiko savo vyro poziciją. Žiūrėdama į anūką ji priduria: „Galbūt vieną dieną jis taip pat tęs mūšį.“
