Pasaulinis šnipas „Google“

Telefono G1, kurio galima paklausti kelio, jis pataria, ką pirkti ir kur lankytis, iškviečia taksi ir sutvarko visus kitus kasdienius reikalus. Nukreipus jame įmontuoto fotoaparato objektyvą į istorinį pastatą, galima sužinoti, kas ir kada jį pastatė. Tik pokalbis šiuo mobiliuoju telefonu niekada nėra visiškai privatus – viskas perduodama „Google“ koncernui ir su paieškos sistema bendradarbiaujančioms firmoms, nes tik taip galima užtikrinti naujas paslaugas.

Mobiliųjų telefonų era

Technikos pranašai jau dešimt metų skelbia ateisiant mobiliojo interneto epochą, kai visi bus „eteryje“. Ši era jau čia pat. Kas aštuntas mobilusis – „protingas“ (smartphone) daikčiukas, tarsi mažas kompiuteris, tik panašus į telefoną. Be to, šie nykštukiniai kompiuteriai gerokai pralenkė vos keleriais metais anksčiau pagamintus nešiojamuosius kompiuterius. Kadangi jie turi įmontuotą palydovinio ryšio GPS imtuvą, perkami daug mieliau nei tradicinės navigacinės sistemos.

Kelią naujajai technikai nutiesė bendrovės „Apple“ ir „iPhone“, sukūrusios internetinį ryšį turintį intelektualų daugiafunkcį telefoną. Jis tapo daug pinigų turinčių ir trokštančių daryti aplinkiniams įspūdį žmonių prestižo simboliu. Dabar „Google“ nori pasiekti paprastus interneto vartotojus ir, bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio įmonėmis, meta į rinką mobiliąją „Google“ versiją.

Dėl šios ekspansijos gavę neaprėpiamą informacijos kiekį vieni vartotojai pasijunta esantys visagaliai, o kitiems, priešingai, tai sukelia pyktį. Teroristų medžiotojai ilgesingai žvelgia į interneto koncernų sukauptų duomenų kalnus. Kinijos valdžia tobulina savo techniką, siekdama susekti politinius disidentus ir net mėgino spausti pasaulinius interneto koncernus, kad jai talkintų. Neseniai Šveicarijos policija atsitiktinai aptiko „Google Earth“ puslapio palydovinių nuotraukų rinkinyje kanapių plantaciją Alpėse, ir ją sėkmingai sunaikino.

„Google“ – šiuolaikinio pasaulio dalis

„Google“ paieškos sistema – stambiausia ir nepasotinama duomenų kaupėja. Jos užkulisiuose dirba tūkstančiai kompiuterių specialistų, ieškančių informacijos ir būdų, kaip pateikti atitinkamą reklamą. Tačiau programuotojams to nepakanka. Jie siekia kompiuterių tinklui suteikti mąstymo galimybę. Koncerno valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas svajoja: „Ar nebūtų nuostabu, jei „Google“ paieškos sistema suprastų viso sakinio, ne tik atskirų sąvokų prasmę?“

Naudodamiesi „Google“ milijonai žmonių siunčia elektroninius laiškus, sudarinėja kalendorius, registruoja draugų, kolegų ir verslo partnerių adresus. Kai kurios firmos serveriuose saugo kelionių, asmeninių jubiliejų ir iškilmių nuotraukas, savo sukurtus vaizdo filmus. Koncernas patyliukais visa tai registruoja ir taip gauna daug informacijos apie vartotojus.

Ar nebūtų nuostabu, jei „Google“ paieškos sistema suprastų viso sakinio, ne tik atskirų sąvokų prasmę?

Entuziastams „Google“ – tai vartai į informatikos epochą, įrankis sutvarkyti dokumentų chaosą ar suplanuoti kelionę. „Google“ – šiuolaikinio pasaulio dalis. Mobilioji versija dar labiau visus suartina, ir koncernas tampa nepakeičiamu draugu. Tačiau kartu jis yra ir šnipas.

G1 – prestižo simbolis

Protingasis telefonas G1 – bjauresnis už „Apple“ firmos konkurentą „iPhone“, užtat pigesnis. Jis pasirodė rudenį Jungtinėse Valstijose. „Google“ neskelbia pardavimo apimties. Tačiau išskirtinė koncerno partnerė „T–Mobile“ pranešė, kad labai patenkinta verslo rezultatais, juk šis „Apple“ konkurentas pernai pardavė daugiau nei 10 mln. „iPhone“.

Sumažėjus mobiliojo interneto kainoms, minios klientų jungiasi į tinklą. „T–Mobile“ atlikti tyrimai rodo, kad penkiose Europos valstybėse mobiliųjų duomenų srautas per dvejus metus padidėjo 13 kartų.

„Google“ įsiliejimas į mobiliojo ryšio sritį – didžiausias pastarųjų metų laimėjimas. „Šventai tikime, kad populiarindami internetą, gerindami prieigą ir teikdami daugiau malonumo naršantiems vartotojams paskatinsime žmones labiau naudotis tinklu ir dažniau ko nors ieškoti mums tarpininkaujant“, – neslėpė „Google“ koncerno valdybos narė Marissa Mayer. Daugiau vartotojų – daugiau informacijos koncernui, kas jie ir ko trokšta. Atsirado nauja rinkos sritis, nes ne visa informacija teikiama nemokamai.

Mobiliajame pasaulyje „Google“ gali greitai netekti savo pranašumo, nes mobiliųjų telefonų rinkoje daugiausia pasiekusios yra „Nokia“, „Apple“ ir „Microsoft“, kurios kontroliuoja mobiliojo ryšio operacines sistemas. Ši trijulė būtų laiminga, jei vartotojai nesinaudotų „Google“ paslaugomis. Todėl koncernas ir ėmė kurti savo operacinę sistemą, siūlydamas rinkai vis tobulesnius telefonus ir kreipdamas vartotojus ne tik į savo naršyklę, bet į „Google Mail“, „Google Calendar“, „Google Maps“, „Google News“, „Google Earth“ ir koncernui priklausantį „YouTube“.

Taip atsirado operacinė sistema „Android“ – naujojo G1 širdis. Viso pasaulio programuotojai raginami išspausti iš G1 viską, kas tik įmanoma, tikintis pakartoti „YouTube“ sėkmę. Vokietis Konradas Huebneris pasiūlė taksi iškvietimo paslaugą palietus kelias nuorodas G1 ekrane. „Google“ K.Huebneriui už tai sumokėjo 275 tūkst. dolerių.

Tačiau „Google“ kyla sunkumų dėl naršyklės. „Kadangi visame pasaulyje daug populiarių tinklalapių, paieškos rezultatams gali turėti įtakos vyraujančios tendencijos“, – aiškina už paieškos kokybę atsakingas Thomas Hofmanas, vadovaujantis šimtams programuotojų. Tai reiškia, kad paieškos rezultatus bus galima numatyti. Pavyzdžiui, įvedus žodį „Kate Winslet“ bus patenkama į „Wikipedia“, aktorės asmeninį tinklalapį, filmų naršyklę „YouTube“, nuotraukų naršyklę „Google Books“ arba „Google News“.

Orientacija į individualų vartotoją

Šiuo metu „Google“ atitinka masių skonį, bet tai, ko ieško dauguma, nebūtinai geriausia individualiam vartotojui. Norėdamas įtikti ir jam koncernas turi daugiau žinoti apie kiekvieną naršantįjį internete. Individualius poreikius jau kelerius metus tenkina pašto paslaugų sistema „Gmail“, automatiškai skaitanti vartotojo paštą, kad sužinotų, kokia reklama jį sudomintų. Taip „Google“ meta į rinką vis daugiau programų, galinčių kaupti informaciją apie vartotojų pomėgius.

Pasirodžius „iGoogle“ puslapiui, kurį galima konfigūruoti pagal vartotojo profilį, atsirado ir suasmenintos naršyklės. Marissa Mayer teigimu, pernai naršymo asmeninimo srityje padarytas didžiausias kokybinis šuolis. „Galėdami nustatyti, kur kas yra, kokia žmogaus specializacija ir ko jis ieškojo anksčiau, galėsime teikti vartotojui išsamesnę informaciją“, – tikino M.Mayer, pabrėždama, kad „Google“ nekuria interneto vartotojų mobilumo profilių.

Koncernui vis svarbesni tampa lokalizavimo duomenys. Neseniai „Google“ pristatė paslaugą „Latitude“. G1 savininkai skaitmeniniame žemėlapyje gali matyti, kur konkrečiu momentu yra jų draugai, žinoma su sąlyga, kad ir draugai užsisakė „Latitude“ paslaugą. „Google“ pabrėžia, kad savo vartotojams nieko neprimeta: registruodamasis kiekvienas gali aiškiai apibrėžti, kaip tiksliai jo buvimo vietą gali matyti kiti.

Skaitmeninis šnipas kol kas diskretiškas

Galima tikėti koncerno nuoširdumu, tačiau viskas kinta. Jau ne kartą buvo sunku suprasti, ką konkrečiai firma veikia. Praėjusiais metais „Google“ pasiūlė savo reklamos užsakovams nedidukę žvalgybinę programą: vadinamieji „sausainukai“ (cookie) koncernui išduoda, kur interneto vartotojas naršo už „Google“ ribų. Taip galima išvengti tos pačios reklamos kartojimosi.

Rudenį „Google“ pristatė naują interneto naršyklę „Chrome“, nutylėdamas, kad ji teikia koncernui informaciją apie kiekvieną interneto vartotojo lankomą tinklalapį.

Sausio pabaigoje koncernas, tvirtindamas, kad nori apsaugoti vartotojus nuo piktnaudžiavimo, pagaliau įvedė naujas duomenų apsaugos taisykles, kurios jam leidžia dar intensyviau stebėti savo vartotojus jiems apie tai nežinant. Informaciniai „Google“ centrai, kuriuose saugoma informacija, yra įvairiose pasaulio dalyse, tarp kitų – ir JAV, kur veikia įstatymas „Patriot Act“, apsaugos nuo terorizmo tikslais suteikiantis valdžiai daug teisių kontroliuoti duomenis.

„Google“ duomenų srautai neaiškūs, nes vartotojams konkrečiai nepaaiškinama, kas su jų duomenimis daroma. Iki šio laiko koncernas su turima informacija elgėsi labai atsargiai, nekilo jokių didesnių skandalų dėl jos nutekėjimo. Tačiau „Google“ vis labiau panašėja į šnipą, nors ir į diskretišką šnipą.

Jei kam nors tai kelia nerimą, galima atsisakyti daugumos „Google“ paslaugų, arba priešingai – visiškai atsiduoti į koncerno rankas, leidžiant jam savarankiškai tvarkyti asmeninius duomenis. Tai itin sudėtinga procedūra ir daugumai interneto vartotojų pernelyg sunki. Harvardo universiteto mokslininkas Johnas Palfrey ir Ursas Gasseris iš Šv. Galeno universiteto taikliai pasakė: „Pėdsakai internete vis labiau panašėja į tatuiruotę, kuri artimai susijusi su tam tikru asmeniu ir kurios paskui nepaprastai sunku atsikratyti.“