Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulio iššūkiai 2030-aisiais: senstanti visuomenė, didelės valstybių skolos ir išteklių trūkumas

Žemė
123rf nuotr. / Žemė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po šešiolikos metų pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs – didesnę nei dabar visuomenės dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės, kurie susitelks miestuose ir bus įvaldę pažangiausias technologijas. Daugumą šalių kamuos skolų, aplinkosaugos ir išteklių trūkumo problemos, o pasaulio ekonomikoje iškils nauji galios centrai – šiuo metu sparčiai besivystančios valstybės.

Tokias svarbiausias ilgalaikes tendencijas įvardino pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atlikta studija „Ateities valstybė 2030“ („Future State 2030”). Analitikai studijoje išnagrinėjo tikėtinus ateities scenarijus ir iššūkius pasaulio valstybėms. Atskleista, kad iki 2030-ųjų visoms pasaulio šalims taps vis svarbesnės 9 globalios tendencijos.

Demografinė situacija

Išaugusi vidutinė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas padidins pagyvenusių žmonių dalį visose pasaulio šalyse, todėl iškils socialinės apsaugos (senatvės pensijų, sveikatos apsaugos) finansavimo problemų. Kai kuriuose regionuose bus sunku rasti pakankamai naujų darbo vietų jaunimui.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Senoliai
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Senoliai

Asmens įtakos augimas

Pažanga švietimo, sveikatos apsaugos ir technologijų srityse suteikia vis daugiau galių asmeniui. Todėl ilgainiui vis didės skaidrumo ir dalyvavimo viešojo valdymo sprendimuose svarba. Pokyčiai lems, kad iki 2022-ųjų pasaulyje prasidės nauja era: vidurinei klasei priklausančių žmonių dalis bus didesnė nei gyvenančių skurde.

Technologinė pažanga

Informacinių ir komunikacijos technologijų pažanga per pastaruosius 30 metų iš esmės pakeitė visuomenę. Nauja technologijų raidos banga atneš dar daugiau galimybių. Jas išnaudoti, užtikrinant saugumą bei skaidrų ir efektyvų reguliavimą, taps iššūkiu vyriausybėms.

Ekonominė tarpusavio priklausomybė

Tarptautinė prekyba bei kapitalo srautai augs, o globalioje ekonomikoje stiprės tarpusavio ryšiai. Tačiau pažanga ir reali ekonominė nauda bus pasiekiama tik tuo atveju, jei valstybės sutvirtins tarptautinius susitarimus.

Viešojo sektoriaus įsiskolinimas

Didėjantis viešojo sektoriaus įsiskolinimas ribos fiskalinius ir politinius vyriausybių pasirinkimus. Ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių poreikių tenkinimas priklausys nuo to, kaip vyriausybės susidoros su iššūkiais suvaldant viešojo sektoriaus įsiskolinimą ir randant naujų būdų teikti viešąsias paslaugas.

BFL nuotr./skola
BFL nuotr./skola

Ekonominės galios persiskirstymas

Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos mažina skurdą ir kartu didina savo įtaką pasaulinėje ekonomikos sistemoje. Keičiantis galios pusiausvyrai pasaulyje, tarptautinės institucijos ir šalių vyriausybės turės užtikrinti, kad būtų išsaugotas skaidrumas ir tinkamas naujųjų žaidėjų įtraukimas.

Klimato kaita

Net ir toliau taikant taršos apmokestinimo politiką, didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija skatins klimato kaitą ir sukels neprognozuojamų aplinkos pokyčių. Daugumai šalių bus sudėtinga tinkamai reaguoti į klimato kaitos keliamus iššūkius.

Išteklių trūkumas

Ekonominis augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas bei klimato kaita lems gamtinių išteklių (tokių kaip vanduo, maistas, dirbama žemė ir energetiniai ištekliai) trūkumą. Todėl atsakingo išteklių naudojimo klausimai atsidurs vyriausybių dėmesio centre.

Urbanizacija

2030 metais beveik du trečdaliai žmonijos gyvens miestuose. Besitęsiantis urbanizacijos procesas suteiks daugiau galimybių ekonominei ir socialinei plėtrai bei tvaresnei gyvensenai. Tačiau kartu jis lems, kad bus susiduriama su iššūkiais plėtojant infrastruktūrą ir išteklių, pirmiausiai energetinių, trūkumo pavojumi.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Dubajus naktį
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Dubajus naktį

Studijoje „Ateities valstybė 2030“ pabrėžiama, kad nors šios 9 atskiros tendencijos gali ir nepasireikšti tokiu pačiu mastu kiekvienoje šalyje, jų pasekmės yra neišvengiamai tarpusavyje susijusios. Tokia tarpusavio priklausomybė matoma, pavyzdžiui, tarp gyventojų skaičiaus augimo, išteklių trūkumo ir klimato kaitos. Vyriausybės turės ieškoti šių tendencijų tarpusavio ryšio ir rasti pačius įvairiausius būdus, kaip reaguoti į kylančius iššūkius.

„KPMG Baltics“ partnerio Domanto Dabulio teigimu, išvardintos globalios tendencijos neabejotinai paveiks ir Lietuvą.  „Jau dabar mūsų šalis susiduria su demografiniais iššūkiais – dėl sparčios emigracijos ir senstančios visuomenės mažėja darbingų žmonių, o tai neigiamai atsiliepia mūsų šalies konkurencingumui bei valstybės finansinei padėčiai. Taigi, jau dabar turime siekti numatyti, kokios globalios tendencijos ir kaip paveiks Lietuvą, o politikai, visuomenė ir verslas turi koncentruotis ne vien į trumpalaikes problemas, tačiau ir globalius ateities iššūkius“, – pabrėžia D. Dabulis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min