Likus vos kelioms valandoms iki finalinio viršūnių susitikimo Kopenhagoje, maždaug 30 šalių lyderiai ir ministrai sudarė naujosios politinės sutarties projektą. Šiame dokumente numatoma, kaip bus kovojama su klimato pokyčiais, taip pat kaip bus padedama neturtingosioms šalims įveikti tų pokyčių padarinius.
Pastarosiomis dienomis daugelis baiminosi, kad šios sutarties nepavyks pasirašyti, kilus nesutarimams tarp didžiausių teršėjų pasaulyje – Kinijos ir JAV, taip pat dėl procedūrinio vilkinimo ir skundų, jog nepakankamai atsižvelgiama į neturtingųjų šalių interesus.
„Galima sakyti, jog mėginome sukurti visa apimantį politinį susitarimą“, – Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), sakė baigus darbą delegatams, kurie plušėjo iki išnaktų.
„Mėginome pasiekti pažangą, sprendžiant pagrindinius klausimus, taip pat paprašėme „šerpų“, kad jie visą naktį dirbtų su tuo tekstu ir kad galėtume jį svarstyti rytojaus (penktadienio) rytą“, – premjeras sakė žurnalistams.
Jeigu tos sutarties projektas būtų patvirtintas, jo tekstas galėtų būti tikslinamas dar šešis mėnesius, kol virstų įpareigojančia sutartimi.Patarėjai toliau derino dokumentą, kuris gali būti pateiktas svarstyti į Kopenhagą atvykusiam JAV prezidentui Barackui Obamai ir dar apie 120 pasaulio lyderių. Jeigu tos sutarties projektas būtų patvirtintas, jo tekstas galėtų būti tikslinamas dar šešis mėnesius, kol virstų įpareigojančia sutartimi.
„Mūsų dialogas buvo labai konstruktyvus“, – sakė Danijos premjeras Larsas Loekke Rasmussenas.
Tačiau jis pridūrė: „Mes dar toli gražu nebaigėme“.
Tikėtina, kad šioje deklaracijoje bus raginama užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, sakė vienas to susitikimo dalyvis.
Mažosios salų šalys, kurių išlikimui tiesioginį pavojų kelia vandenynų lygio kilimas, paragino apriboti klimato šiltėjimą iki 1,5 laipsnio.
Tame dokumente taip pat bus numatyti turtingųjų šalių įsipareigojimai iki 2020 metų sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Taip pat tikriausiai bus pasiūlyti siektini taršos rodikliai, kurie turėtų įgyvendinti iki šio šimtmečio vidurio.
Sutarties projekte taip pat numatoma finansinė pagalba, kuri bus paskirstoma klimato pokyčių labiausiai pažeidžiamoms neturtingoms šalims. Preliminariai siūloma 2010–2012 metais šiam tikslui kasmet skirti po 10 mlrd. JAV dolerių. Iki 2015 metų ši suma palaipsniui būtų padidinta iki 50 mlrd. dolerių, o iki 2020 metų – iki 100 mlrd. dolerių per metus.
Dokumente taip pat siūlomi įvairūs galimi šių lėšų surinkimo mechanizmai: nuo lėktuvų ir laivų degalų iki finansinių pervedimų apmokestinimo.
Kopenhagoje nuo gruodžio 7 dienos vykstančios Jungtinių Tautų (JT) klimato derybos kelias pastarąsias dienas buvo patekusios į aklavietę.
Tačiau ketvirtadienį atsirado naujų vilčių, kai JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad jos šalis prisidės prie finansinės paramos paketo, kuris turi padėti neturtingosioms šalims diegti aplinką tausojančias technologijas ir kovoti su klimato šiltėjimo padariniais.
Besivystančių šalių blokas G-77 nurodė, kad tokie JAV pasiūlymai yra „geras signalas“, tačiau vis tiek nepakankami.
Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy prisidėjo prie nelaimių pranašų būrio, perspėdamas, kad iki šiol didžiausia klimato konferencija gali baigtis didžiule nesėkme, jeigu nebus išspręsti ginčai dėl taršos ribojimo.Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy prisidėjo prie nelaimių pranašų būrio, perspėdamas, kad iki šiol didžiausia klimato konferencija gali baigtis didžiule nesėkme, jeigu nebus išspręsti ginčai dėl taršos ribojimo.
„Liko mažiau nei 24 valandos. Jeigu toliau taip elgsimės, ištiks nesėkmė, – pareiškė Prancūzijos lyderis. – Nesėkmė Kopenhagoje būtų katastrofinė mums visiems“.
Viename anksčiau išplatintame vidiniame JT pranešime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, nurodoma, kad laikantis šiuo metu šalių siūlomų taršos apribojimų, pasaulio klimatas pašiltėtų 3 laipsniais Celsijaus.
Pasak mokslininkų, toks atšilimas būtų katastrofinis: šimtai milijonų žmonių nukentėtų nuo didelių sausrų, potvynių ir audrų.
„Grįžti su tuščiu susitarimu būtų daug blogiau nei grįžti tuščiomis rankomis“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas.
H.Clinton kaltino besivystančias šalis (nors ir neminėdama konkrečių valstybių), kad šios nesutinka leisti kontroliuoti, kaip jos vykdys prisiimtus įsipareigojimus dėl taršos mažinimo. JAV diplomatijos vadovė sakė, kad ši problema „mums trukdo priimti susitarimą“.
Kinija ir Indija pareiškė norinčios savo nuožiūra riboti taršą šilumą Žemės atmosferoje sulaikančiomis dujomis. Tačiau jos nepageidauja, kad tų priemonių įgyvendinimą kontroliuotų tarptautinės institucijos, taip pat tvirtina, kad turtingosios šalys turėtų prisiimti didžiąją naštos dalį ir daugiausiai sumažinti taršą.
„Nebeturėtume ilgiau svarstyti šių klausimų, kurie mus supriešina. Turime apriboti mūsų nesutarimus, kitaip mums gresia nesėkmė“, – Kinijos užsienio reikalų viceministras He Yafei sakė žurnalistams.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas stengėsi padrąsinti delegatus, sakydamas, jog „nemato nieko, kas rodytų, jog negalime pasirašyti sutarties“.
Ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracija buvo plačiai kritikuojama dėl nenoro prisiimti įsipareigojimų, kurie padėtų kovoti su klimato pokyčiais. B.Obama savo ruožtu tikisi, jog jo dalyvavimas Kopenhagoje taps akivaizdžiu pasikeitusios Jungtinių Valstijų politikos įrodymu.
