Paskutinę klimato kaitos konferencijos dieną JAV prezidentas Barackas Obama tapo svarbiausia derybų figūra, lyg ir mėginančia suklijuoti pakrikusius turtingų ir besivystančių šalių interesus į vieną ryžtingą tekstą.
„Tai ne prasimanymas, tai – mokslas. Nesustabdyta klimato kaita turės nemalonių pasekmių saugumui, ekonomikai ir planetai. Čia atvykau ne kalbėti, bet veikti. Tegu ir netobulas, bet klimato kaitos susitarimas turi būti pasirašytas“, – kreipdamasis į konferencijos dalyvius sakė B.Obama.
Akivaizdžiai susinervinusiam JAV lyderiui išsprūdo ir pralaimėjimo nuojautos pripažinimas. „Mūsų sugebėjimas veikti kartu yra abejotinas“, – pareiškė JAV lyderis, pats į Kopenhagą atvažiavęs faktiškai tuščiomis rankomis. Laukusieji JAV įsipareigojimų mažinti taršą liko nusivylę. Pažadėti 100 mlrd. dolerių besivystančių šalių nepradžiugino. „Tai juokinga“, – mestelėjo Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas. Žalieji taip pat priekaištavo, esą prezidentas nepasakė to, kas galėjo išgelbėti derybas.
„Situacija beviltiška. Net nesutariama, kaip pavadinti susitarimo tekstą – deklaracija, pareiškimu ar dar kaip nors“, – derybų eigą perpasakojo vienas Indijos atstovų. Beveik dvi savaitės triukšmingų, piktų, chaotiškų dienų be saulės šviesos belangiame Kopenhagos konferencijų centre nedavė norimų rezultatų. Nesuskaičiuojami kvietimai veikti ir pražūtingos prognozės, jei pasaulio lyderiai nesusitars, nepasiekė pasaulio lyderio ausų.
Visą dieną Kopenhagoje B.Obama praleido intensyviai derėdamasis su kitų šalių lyderiais. Už uždarų durų buvo sukviesti Australijos, Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Prancūzijos, Danijos, Vokietijos, ES, Japonijos, Kinijos, Rusijos atstovai. Vėliau atskirai ir intensyviai derėtasi tik su Kinija.
Į žiniasklaidos rankas patekęs per naktį sukurptas juodraštinis susitarimo variantas nuvylė dėl reikšmingesnių įsipareigojimų trūkumo. Jame nenumatyta nei konkrečių skaičių mažinant taršą, nei galutinių terminų. Politikai sutarė tik dėl itin švelnios formuluotės, kad temperatūra „neturėtų kilti“ daugiau dviejų laipsnių pagal Celsijų. Mokslininkų teigimu, šie du laipsniai tėra minimalios pastangos siekiant išvengti blogiausio – tirpstančių ledynų, nesulaikomų potvynių ir didelių sausrų.
ES pirmininkaujančios Švedijos aplinkosaugos ministras Andreas Carlgrenas pareiškė, kad tik dvi didžiausios teršėjos – Kinija ir JAV – galėjo išjudinti sustingusias derybas. „Per visas derybas tikroji problema buvo JAV, negalinti pažadėti pakankamai, ir Kinija. Jos vis blokavo ir blokavo derybas, kartu su grupele naftos turtingų šalių“, – sakė politikas.
Nuo savaitės pradžios, kai derybų vos nesužlugdė besivystančios šalys, problema buvo iš esmės ta pati. Skurdžios valstybės, be finansinės paramos, reikalavo tvirtesnių įsipareigojimų dėl taršos mažinimo, o turtingosios, ypač JAV, pabrėžė susitarimų skaidrumą. Tokie reikalavimai netenkino Kinijos, prieštaravusios tarptautinei kontrolei, kuri prižiūrėtų, kaip vykdomi įsipareigojimai.
