Šiaurės Korėjos kaimynė Rusija pareiškė įžvelgianti augančio konflikto Korėjos pusiasalyje „milžinišką pavojų“, o Kinija prabilo apie būtinybę atnaujinti šešiašales derybas, kuriomis būtų siekiama baigti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą.
Po Pietų Korėjos karinių pratybų netoli ginčytinų vandenų Šiaurės Korėja keliomis dešimtimis artilerijos sviedinių apšaudė Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą. Per vieną didžiausių išpuolių Pietų Korėjoje nuo 1953 metų Korėjos karo laikų žuvo du kariai.
Jungtinės Valstijos paragino Šiaurės Korėją „nutraukti savo agresyvius veiksmus“ ir pareiškė esančios „tvirtai įsipareigojusios ginti sąjungininkę Korėjos Respubliką ir saugoti taiką bei stabilumą regione“.
Pentagonas patikino neketinąs stiprinti regione dislokuotų karinių pajėgų, tačiau neatsakė, ar padidino kovinės parengties lygį regione.
Japonijos Vyriausybės atstovas Yoshito Sengoku per spaudos konferenciją pareiškė, kad tokie Šiaurės Korėjos veiksmai yra „neatleistini“.
Šaltinis iš Prancūzijos diplomatų informavo, kad JT Saugumo Taryba artimiausiomis dienomis sušauks neeilinį posėdį Šiaurės Korėjos klausimu.
„Būtina nedelsiant nutraukti visas atakas, – žurnalistams viešėdamas Minske sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Iškilo milžiniškas pavojus, kurio privalome išvengti. Įtampa regione auga.“
Kinija laviruoja
Tuo tarpu viena įtakingiausių Šiaurės Korėjos sąjungininkių Kinija laviruoja tarp dviejų stovyklų.
„Dabar yra būtina atnaujinti šešiašales derybas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žurnalistams.
JAV pasiuntinys Šiaurės Korėjoje Stephenas Bosworthas po derybų Pekine pareiškė, kad Jungtinės Valstijos bei Kinija „laikosi požiūrio, kad šis konfliktas yra labai nepageidautinas“.
Tarptautinės bendruomenės izoliuotam Pchenjanui labai svarbi Kinijos diplomatinė ir ekonominė parama, tai liudija du Kim Jong–Ilo vizitai Kinijoje per vienus metus.
NATO aljansas, Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija pasmerkė Šiaurės Korėjos veiksmus; prie jų prisidėjo ir Vokietija. Ši šalis paragino Pchenjaną susilaikyti.
Laiko strateginio plano dalis
Tuo tarpu politikos analitikai tokius Šiaurės Korėjos veiksmus laiko strateginio plano dalimi.
Pasak jų, Pchenjanas taip siekia sustiprinti savo įtaką tarptautinėse derybose – tokią taktiką jis yra naudojęs ir praeityje – bei sustiprinti šalies vadovo įpėdinio Kim Jong-uno poziciją šalyje.
„Šis apšaudymas gali būti susijęs su valdžios perdavimu Šiaurės Korėjoje ir šalies siekiu sukurti politinį kapitalą Kim Jong-unui, mėginant padidinti Jung-uno galios suvokimą“, – sakė rizikos vertinimo kompanijos AKE analitikė Brittany Damora.
Pasak britų analitiko Alastairo Newtono, šiuo atveju Pietų Korėja nedviprasmiškai parodė, kad norėtų išvengti konflikto eskalavimo, ir priminė, jog kovą įvykdytas Pietų Korėjos karo laivo nuskandinimas, su kuriuo Pchenjanas sąsajas neigia, pareikalavo dar daugiau – net 46 gyvybių.
„Turint omenyje galimą pasirengimą trečiajam branduoliniam bandymui ir praėjusį savaitgalį atskleistą faktą apie urano sodrinimo gamyklą, tai (dabartinis incidentas) tartum rodo, kad Šiaurės Korėja nutarė veikti ryžtingai ketindama grįžti prie derybų stalo“, – sakė A.Newtonas.
Pasak vieno Europos diplomato, gali būti, kad šis išpuolis yra tam tikros Šiaurės Korėjos vadovybės dalies mėginimas sutrukdyti siekiui atkurti santykius su išoriniu pasauliu.
