Maždaug 50 donorių pažadėjo šiai skurdžiai Karibų jūros valstybei 9,9 mlrd. dolerių.
Šiame finansinės pagalbos pakete 2010–2011 metų laikotarpiui numatyti 5,3 mlrd. dolerių – gerokai daugiau nei 3,8 mlrd. dolerių, kuriuos šiems ir ateinantiems metams prašė skirti konferencijos organizatoriai.
Būtent šios lėšos bus skirtos įgyvendinti 4 mlrd. dolerių vertės veiksmų planą, kurį parengė Haičio vyriausybė. Šiais pinigais dvejus metus bus finansuojami atstatymo projektai šioje skurdžiausioje Amerikos žemyno valstybėje.
„Valstybės narės ir tarptautiniai partneriai dvejų metų laikotarpiui numatė skirti 5,3 mlrd. JAV dolerių, o iš viso per trejus metus ir vėliau bus skirta 9,9 mlrd. dolerių“, – sakė JT generalinis sekretorius Ban Ki–moonas per spaudos konferenciją, kuri buvo surengta baigiantis susitikimui.
„Haičio draugai gerokai viršijo lūkesčius“, – pridūrė jis.
Susitikimo tikslas buvo padėti šiai Karibų jūros valstybei „geriau atsigauti“ po sausio 12 dieną ją sukrėtusio 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris sulygino su žeme kai kuriuos sostinės Port o Prenso rajonus. Stichija nusinešė mažiausiai 220 tūkst. gyvybių, o 1,3 mln. žmonių liko be pastogės.
Japonija, kuri jau anksčiau paskelbė skirsianti 70 mln. dolerių, trečiadienį pažadėjo dar 30 mln. dolerių.
Trečiadienį didžiausią finansinę pagalbą Haičiui pažadėjo skirti Jungtinės Valstijos ir 27 šalis vienijanti Europos Sąjunga (ES).
„Atstatymo procesui vadovaus haitiečiai, jis bus visa apimantis, prižiūrimas, skaidrus, koordinuotas ir orientuotas į konkrečius rezultatus“, – spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
JAV diplomatijos vadovė, kuri su Ban Ki–moonu buvo konferencijos šeimininkai, pasiūlė 1,15 mlrd. dolerių finansinę pagalbą, pareiškusi, kad šios lėšos bus skirtos paremti Haičio planą „stiprinti žemės ūkį, energetiką, sveikatos apsaugą, saugumą ir valdymą“.
Tuo tarpu ES pažadėjo skirti papildomus 1,6 mlrd. JAV dolerių. Prancūzija 2010–2011 metų laikotarpiu numatė skirti 180 mln. eurų maisto produktams ir valdžios įstaigų atkūrimui.
ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton konferencijoje sakė, kad į minėtą Bendrijos finansinės pagalbos sumą neįtraukti anksčiau numatyta skirti 295 mln. eurų pagalba, todėl bendras ES indėlis, kurį sudarys valstybinės ir privačios lėšos, bus „beveik trys milijardai dolerių“.
Vienos dienos konferencijoje dalyvavo apie 138 šalys ir tokios tarptautinės finansų institucijos kaip Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir išeiviai iš Haičio.
Pareigūnų vertinimais, per ateinančius dešimt metų Haičio atstatymo darbams reikės 11,5 mlrd. dolerių finansinės pagalbos.
H.Clinton vyras, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, kuris šiuo metu yra JAV specialusis pasiuntinys Haityje, sakė, kad šios Karibų šalies premjeras Jeanas Maxas Bellerive'as vadovaus Laikinajai Haičio atstatymo komisijai (Interim Haiti Recovery Commission – IHRC), kuriai paversta prižiūrėti finansinę pagalbą.
Kanada, kuri yra viena pagrindinių finansinės pagalbos Port o Prensui teikėjų, sakė, kad taip pat skirs 390 mln. JAV dolerių. Brazilija savo ruožtu pažadėjo prisidėti 172 mln. dolerių, įskaitant 15 mln. dolerių, kurie bus skirti tiesiogiai Haičio vyriausybei.
Japonija, kuri jau anksčiau paskelbė skirsianti 70 mln. dolerių, trečiadienį pažadėjo dar 30 mln. dolerių.
