Sumontuoti sprogmenį ne taip jau ir sudėtinga: tereikia kelių paprastų žadintuvų, benzino, įprastinių propano bakų ir ferjerverkų bei kelių maišų trąšų. Tačiau, pasak pareigūnų, jei iš šių produktų ir daiktų pagamintas sprogmuo būtų detonuotas, jis neabejotinai sukeltų milžinišką ugnies kamuolį ir nusineštų daugybės žmonių gyvybes. Taip galėjo įvykti ir šią savaitę Niujorko Taimso aikštėje, kur detonuoti nepavyko taip pat savadarbio sprogmens. Tačiau Jungtinių Valstijų pareigūnai ramina: Niujorke rastas sprogmuo, pasak jų, buvo gan primityvus ir vargu ar apskritai buvo kokių nors galimybių jį detonuoti.
Tačiau net ir nedetonuotas sprogmuo gasdina. Dar labiau gasdina mintis, kad žmonių, gaminančių tokius sprogmenis, faktiškai neįmanoma aptikti iš anksto. Ar apskritai įmanoma apsisaugoti nuo savadarbių sprogmenų, kurie gali būti pagaminti iš pačių paprasčiausių daiktų? Ne visada. „Nėra nieko, kas yra visiškai patikima“, – įsitikinęs Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Juanas Zarate, patarinėjęs saugumo klausimais buvusiam JAV prezidentui George W.Bushui.
Sprogmenis galima pasigaminti iš įprastinių, faktiškai kiekvienoje parduotuvėje parduodamų produktų.Kol kas gera žinia ta, kad ypatingai sustiprinta viešų vietų apsauga pačius galingiausius ginklus teroristams daro faktiškai nebepasiekiamus – šiuos ginklus įgyti bandančių asmenų nepastebėti teisėsaugos pareigūnai negali. Tačiau standartiniai žvalgybos metodai tampa bejėgiai, kai kalba pasisuka apie pavieniui ar mažomis grupelėmis veikiančius teroristus, neturinčius jokių išorinių ryšių. „Tokiais atvejais užkirsti kelią išpuoliams sudėtinga, nes per šiuos išpuolius naudojamų sprogmenų komponentai parduodami bene kiekvienoje parduotuvėje“, – sakė J.Zarate. Tai iš esmės reiškia tai, kad teisėsaugos atstovai tiesiog neturi galimybių tikrinti kiekvieno asmens, įsigyjančio kurį nors, kad ir vieną, komponentą, kuris potencialiai gali būti panaudotas sprogmens gamybai.
Pasak analitiko Briano Jenkinso, po 2002 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose, pareigūnams pavyko užkirsti kelią visiems džihadistų planuotiems išpuoliams, išskyrus du iš jų. Šiuos išpuolius įvykdė pavieniui veikę asmenys. Tai 2009 m. „Fort Hoodo“ žudynės, įvykdytos majoro Nidalo Hasano ir „Little Rock Army“ centre Abdulhakimo Mujahido Muhammado įvykdytas išpuolis.
Taigi iš anksto surasti žmones, pavieniui planuojančius išpuolius, faktiškai neįmanoma. Alternatyva, kaip jau minėta, galėtų būti teisėsaugos pareigūnų koncentravimasis į atskirus sprogmeniniui pagaminti reikalingus komponentus. Tiksliau, į juos perkančius žmones. Nors savadarbiams sprogmenims pagaminti reikalingi daiktai yra buitiniai, neretai žmonių, kurie šiuos daiktus ketina panaudoti blogais tikslais, elgesys ar įsigijamų daiktų kiekis kelia abejonių.
1995 m. Oklahomos mieste įvykusio sprogimo metu, pavyzdžiui, buvo panaudota tūkstančiai svarų trąšų (Taimso aikštėje rastame sprogmenyje taip pat naudotos trąšos, tačiau, pasak policijos, jos nebuvo sprogios).
Kai 2009 m. buvo suimtas Najibullahas Zazi, ketinęs detonuoti sprogmenį Niujorko metro, paaiškėjo, kad jis dažnai lankėsi grožio reikmenų parduotuvėje, kur kaskart įsigydavo didelius kiekius acetono ir vandenilio peroksido, naudojamus sprogmenų gamyboje. N.Zazi parduotuvės darbuotojams, kurie domėjosi, kam vyrui prireikė tokio kiekio acetono, aiškino, esą jis turįs „daug merginų“.
Visgi, jei minėtu atveju sprogmenims pagaminti prireikė didelio kiekio kai kurių medžiagų kiekio, Taimso aikštės sprogmuo buvo pagamintas iš sąlyginai nedidelio kiekio žaliavos. „Juk neįmanoma patikrinti kiekvieno, kuris vasarai įsigija propano bako“, – teigia J.Zarate.
Tai reiškia, kad bene geriausias būdas užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, kurių metu ketinama naudoti savadarbius sprogmenis, yra aptikti išpuolių planuotojus tada, kai jie pradeda šiuos sprogmenis gaminti ir dar nespėja jų detonuoti. Prie saugumo užtikrinimo daug prisidėti galėtų policija: jos dresiruoti šunys labai profesionaliai užuodžia sprogmenis. Tikrinti, ar niekur nesimato sprogmenų, gali ir patys policijos pareigūnai (pavyzdžiui, Irako policija naudoja sprogmenis aptinkančias lazdeles, tačiau didžioji dalis ekspertų įsitikinę, kad tai visiškai neveiksmingos priemonės).
Be to, Taimso aikštėje ir taip yra nemažai policijos, tačiau nė vienas pareigūnas nepastebėjo nervingai atrodančio įtariamojo, užfiksuoto video juostose.Atgrasimas taip pat padėtų. Pavyzdžiui, didelė policijos pareigūnų koncentracija viešose vietose greičiausiai atgrasintų potencialius išpuolių vykdytojus nuo bet kokių veiksmų, kurie sukeltų įtarimų. Tačiau toks žingsnis turėtų ir kitą pusę. „Viešų vietų saugumo užtikrinimui išleisti didžiules sumas pinigų ir investuoti didžiules saugumo pareigūnų pajėgas tiesiog nėra praktiška, – įsitikinęs B.Jenkinsas. – Be to, tai turėtų neigiamą įtaką visuomenei“.
Be to, Taimso aikštėje ir taip yra nemažai policijos, tačiau nė vienas pareigūnas nepastebėjo nervingai atrodančio įtariamojo, užfiksuoto video juostose.
Taigi daug vilčių siejama su pačia visuomene ir atsitiktiniais praeiviais, kurie, pastebėję ką nors įtartino, nelieka abejingi. Pardavėjęs, pastebėjęs iš automobilio besiveržiančius dūmus Taims aikštėje, jau tapo nedideliu tautos herojumi. Pasak J.Zarate, sąmoningi piliečiai yra labai svarbūs norint užkirsti kelią ne tik pavieniui viekiančių užpuolikų veiksmams, bet apskritai bet kokiam išpuoliui. Puikus pavyzdys – lėktuvo keleiviai, padėję nuginkluoti sprogmenis kelnaitėse slėpusį vyrą prieš Kalėdas. Greita pardavėjo Niujorke reakcija leido sėkmingai suorganizuoti žmonių evakuaciją, kuri būtų apsaugojusi nuo pačių blogiausių pasekmių, jei bomba visgi būtų sprogusi.
Taigi esant vos keliems išties efektyviems būdams užkirsti kelią savadarbiams sprogmenims, vienintelė paguoda yra ta, kad panašu, jog išpuolius planuojantys asmenys nusprendė nebesinaudoti daug pavojingesnėmis priemonėmis, kurias aptikti teisėsaugos pareigūnams yra paprasčiau. Dabar naudojamasi primityviais savadarbiais sprogmenimis ir yra didesnė tikimybė, kad jų detonuoti nepavyks ar kad jų pasekmės bus ne tokios žiaurios.
Net jei sprogmuo Taimso aikštėję būtų detonuotas, ekspertai netiki, kad jis būtų buvęs toks galingas, kad būtų sugriovęs pastatus.
