Rusijos internetinis leidinys „Life News“ susisiekė su P.Pliusninu, kuris bendravo su Lenkijos prezidento lėktuvo ekipažu leidimosi metu.
– Kaip vyko jūsų vakarykštis pokalbis su ekipažu?
– Jiems buvo pasiūlyta skristi į atsarginį aerodromą. Jie atsisakė.
– Jūs jiems pasiūlėte?
– Taip.
– Dėl kokių priežasčių?
– Nes pažiūrėjau ir pamačiau, kad oras ėmė bjurti.
– Ir kokio atsakymo sulaukėte?
– Atsakymas: „Man degalų užtenka, aš vieną kartą praskrisiu ir skrisiu į atsarginį aerodromą, jeigu nepavyks nutūpti.“
– Turime informacijos, kad jam buvo pasiūlyta tūpti kituose miestuose.
– Tai aš jam irgi siūliau.
– O kodėl jis atsisakė?
– Jo reikėjo klausti.
– Kodėl jie priėmė tokį sprendimą? Jie pradėjo bartis ar galbūt užsispyrę laikėsi savo, o jūs nesugebėjote jo perkalbėti?
– Toks buvo ekipažo vado sprendimas.
– O kas toliau? Jis pasakė, kad pamėgins dar kartą apsukti ratą ir skris į atsarginį aerodromą, taip?
– Ne, jis pasakė, kad jeigu nenusileis, tada skris į atsarginį aerodromą.
– O jūsų tolesni veiksmai kokie buvo?
– Toliau viskas taip, kaip jau buvo sakyta. Negaliu daugiau su jumis kalbėtis.
– Bet kas buvo toliau? Jie pasitraukė iš ryšio?
– Ne, kodėl? Jie ilgai palaikė ryšį.
– Ką jie kalbėjo?
– Kokias komandas jiems duodavau – jie iš pradžių pateikdavo informaciją, po to nustojo teikti bet kokią informaciją...
– Jie nustojo vykdyti jūsų komandas?
– Jie turėjo pateikti kvitą (rus. – „kvitancija“), bet jie jo nepateikė.
– O kas tas kvitas?
– Duomenys apie aukštį pradedant leistis.
– Jie nepateikė jums informacijos apie lėktuvo aukštį?
– Taip.
– O koks pavojus iškilo, jeigu jie jums nepateikė kvito?
– Su ekipažu vyksta pokalbis radijo ryšiu, ryšio metu jie turi pateikti kvitą.
– Na, o kodėl jie nedavė to kvito?
– Na, iš kur aš žinau? Dėl to, kad jie rusų kalbą blogai moka.
– O ką, tarp ekipažo narių nebuvo kalbančių rusiškai?
– Buvo kalbančių, bet jiems skaičiai vis dėlto gana sunku.
– Vadinasi, jūs neturėjote jokios informacijos apie jų aukštį?
– Neturėjau.
– Vadinasi jis dar kartą apsisuko, pradėjo leistis, nenusileido, o po to ėmė skristi į atsarginį aerodromą? Ar kitaip?
– Ne, ne, kitaip. Jie kartą nusitaikė, ir viskas. Po to pradėjo leistis.
– Ir pradėjo leistis, nors jūs jiems uždraudėte tai daryti?
– Aš negalėjau uždrausti, aš jam rekomendavau, kad nereikėtų leistis.
