Per didelė ES įstatymų kaina

Tokią milžinišką sumą paskelbė britų „smegenų centras“ „Open Europe“. Garsėjantis euroskepticizmu institutas taip pat įvardijo ir šimtą brangiausiai Jungtinei Karalystei atsieinančių ES teisės aktų, įgyvendintų nuo 1998 metų. Anot centro analitikų, 708 mlrd. litų užtektų, kad būtų užkamšytas deficitinis Jungtinės Karalystės biudžetas.

Tiesa, „Open Europe“ vis dėlto pripažino, kad euroskeptiškiausiai ES narei kai kurie ES aktai yra naudingi, tačiau aštrios kritikos nusipelno dar tik kelią Briuselyje besiskinantys teisės aktai. Analitikų manymu, būsimos taisyklės ir direktyvos yra ne tik perdėm smulkmeniškos, bet ir užkrauna nemažą finansinę naštą. Būsimą Jungtinės Karalystės vyriausybę „Open Europe“ ragina į ES įstatymų leidybą reaguoti aktyviau ir vertinti griežčiau.

„Nepaisant kelių bandymų reformuoti ES teisės aktus, metams bėgant jų kaina vis auga. Kai kurie šių įstatymų gal ir naudingi, bet per daug dažnai jų kaina nusveria naudą. Vyriausybė turi daryti viską, kad būtų taupomi pinigai. Vien tik keli patys brangiausi ES įstatymai kiekvienais metais galėtų mokesčių mokėtojams ir verslui sutaupyti milijardus“, – kritikos negailėjo Matsas Perssonas, „Open Europe“ tyrimų direktorius.

„Open Europe“ paskaičiavo, kad beveik du trečdalius įgyvendinamų įstatymų išlaidų sudaro tie teisės aktai, kurie yra perkeliami iš Briuselio.

Gali būti, kad „smegenų centro“ balsas bus išgirstas, mat britai niekada negarsėjo ištikimybe ES. Jie neįsivedė euro, neprisijungė prie Šengeno erdvės, jie aktyviau nei bet kuri kita ES narė bando užkirsti kelią ES politinei integracijai ir neigiamai vertina biurokratinio tinklo apraizgytą ES institucinę sąrangą. Dabartinio premjero Gordono Browno vyriausybė ES atžvilgiu nusiteikusi kur kas skeptiškiau nei Tony Blairo, kuris buvo minimas tarp kandidatų į ES prezidentus, kabinetas. Jei šiais metais vyksiančius rinkimus laimės konservatoriai, tikėtina, kad santykiai tarp Davido Camerono vyriausybės ir ES dar labiau atšals. Be to, ir visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad britai nemėgsta ES. Pernai pavasarį, „Eurobarometer“ duomenimis, tik 29 proc. jų manė, kad narystė ES – geras dalykas, ir šis rodiklis kasmet vis mažėja. Vos trečdalis britų tiki, kad narystė ES jiems atnešė naudos (ES vidurkis – 56 proc.).

„Open Europe“ paskaičiavo, kad beveik du trečdalius įgyvendinamų įstatymų išlaidų sudaro tie teisės aktai, kurie yra perkeliami iš Briuselio. „Kita vyriausybė privalės turėti naują požiūrį ir naikinti įsikerojusį biurokratizmą, o tai lems kietesnes bei aštresnes derybas Europoje“, – teigė M.Perssonas.

Pasinaudoję pačios vyriausybės sudarytomis vertinimų ataskaitomis, „Open Europe“ analitikai brangiausiu ES teisės aktu įvardijo Darbo laiko taisykles. Iki 2020 metų Jungtinėje Karalystėje šio įstatymo įgyvendinimo kaina sieks 126 mlrd. litų. Ne toks efektyvus, koks galėtų būti, klimato kaitos aktas vertintinas kaip antras pagal brangumą: jis kiekvienai britų keturių asmenų šeimai kasmet kainuos nuo 500 iki 770 litų. Nekilnojamojo turto agentų kritikos sulaukę sertifikatai dėl pastatų energinio naudingumo ir direktyva dėl įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras brangiausių ES teisės aktų sąraše užėmė atitinkamai trečiąją ir ketvirtąją vietas.