Oficialusis Kijevas pavadino „ekspromtu“ paskutinėmis balandžio dienomis pareikštą V.Putino siūlymą įsteigti bendrą kompaniją, kurį analitikai įvertino kaip siekį užvaldyti Ukrainos dujų monopoliją. „Naftogaz“ kontrolė laiduotų „Gazprom“ galimybę be pertrūkių tiekti dujas tranzitu į Europą ir jam nebereikėtų finansuoti brangiai kainuojančių dujotiekių, kurie aplenkia Ukrainą.
Iki šio V.Putino siūlymo naujasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, pamalonindamas Maskvą, sutiko atsisakyti stojimo į NATO planų ir pratęsti Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Ukrainos Sevastopolyje nuomą iš karto 30–čiai metų mainais už pigias dujas. Dėl to labai pasipiktino opozicija.
V.Janukovyčius vėliau paaiškino, kad pasirengęs apsvarstyti Maskvos siūlymą tik dėl lygiateisės partnerystės „50 ir 50“, bet suabejojo , ar „Gazprom“ sutiks atiduoti pusę savo turto Ukrainai.
„Jokių ekspromtų nebus“, – Ukrainos parlamente šią savaitę pareiškė pirmasis vicepremjeras Andrijus Kliujevas, prognozuodamas D.Medvedevo dviejų dienų vizito, kuris vyks pirmadienį ir antradienį, rezultatus.
„Jokių sensacingų dalykų nebus“, – patvirtino žurnalistams A.Kliujevo žodžius ir Ukrainos prezidento administracijos vadovas Serhijus Levočkynas. Pasak jo, „bet kuris bendradarbiavimas galimas tik remiantis nacionaliniais interesais“.
Tuo tarpu V.Putino dešinioji ranka ir energetikos kuratorius Igoris Sečinas neatsakė į klausimą, ar bus pasiekta susitarimų dėl „Gazprom“ ir „Naftogaz“ susijungimo.
„Palaukime vizito. Mes dabar tik pakeliui į Kijevą“, – sakė jis žurnalistams Ankaroje anksčiau šią savaitę.
Kijevo politikos analizės centro „Penta“ direktorius Vladimiras Fesenka mano, jog V.Janukovyčiaus administracija nuogąstauja, kad „pernelyg greitas ir staigus suartėjimas su Rusija gali turėti rimtų vidaus ir užsienio politikos problemų“, todėl nusprendė „paspausti stabdžių pedalą“.
Užsienio reikalų ministras, prieš tai buvęs Ukrainos ambasadoriumi Rusijoje Konstiantynas Hryščenka pareiškė interviu laikraščiui „Financial Times“, kad yra „rimtų kliūčių visiškam bendrovių integravimuisi“ ir kad Kijevas nesirengia prarasti „Naftogaz“ kontrolės.
V.Janukovyčius sakė, kad koncernų susiliejimas neįmanomas be Europos Sąjungos (ES) dalyvavimo šiose derybose, bet Bendrija pranešė, kad neketina kištis į šią Maskvos ir Kijevo diskusiją.
„Naftogaz“ mainais už atsisakymą
Rusijos „Alfa–banko“ analitikai mano, kad toks sandoris neabejotinai suteiktų privalumų.
„Partnerystė su “Gazprom„ garantuotų tranzito apimtis ir tokiu būdu garantuotų didelę dalį „Naftogaz“ pajamų. Priešingu atveju šios pajamos gali kristi, jei „Gazprom“ nuspręs padidinti tiekimų alternatyviniu maršrutu dalį“, – rašo jie.
Kai kurie ekspertai mano, kad Kijevas sutiktų įsteigti „Naftogaz“ ir „Gazprom“ bendrą įmonę, jeigu turėtų garantijų, kad Maskva atsisakys projektų „Pietų srautas“ – dujotiekio į Europą Juodosios jūros dugnu, kuris aplenkia Ukrainą.
„Puikiai suprantama, kad nuosavybės dalies Ukrainos dujų transportavimo sistemoje įsigijimas yra labiau ekonomiškai naudingas nei “Pietų srauto„ tiesimas“, – sakė Aleksandras Nazarovas iš investicijų ir finansų bendrovės „Metropol“ ir pridūrė, jog artimiausiu laiku nesitiki didelės pažangos „Gazprom“ ir „Naftogaz“ susijungimo klausimu.
Beveik 27 mlrd. dolerių kainuojantį „Pietų srauto“ projektą, kuriame dalyvauja Italijos „Eni“, Maskva siekia įgyvendinti kaip alternatyvą kitam planuojamam dujotiekiui „Nabucco“, kurį globoja ES.
Michailas Korčiomkinas iš JAV konsultacijų bendrovės „East European Gas Analysis“ abejoja, kad Maskva atsisakys konkurencijos su ES įrankio: „Rusijos projektai – politiniai, ir jiems nereikia jokio ekonominio pagrindimo“, nepaisant ginčijamo rentabilumo.
Kelionės į Kijevą rezultatyvumas svarbus D.Medvedevo politinio autoriteto stiprinimui. Kremliaus vadovas jau pavadino pasirašytus su V.Janukovyčiumi Charkove susitarimus dėl dujų tiekimo ir Juodosios jūros laivyno termino pratęsimo savo laimėjimu.
„Siurprizai svarbūs Medvedevo viešiesiems ryšiams. Ir Janukovyčiui taip pat reikės parodyti, kad santykių su Rusija lygis gana aukštas ir draugystė tęsiasi“, – sakė agentūrai „Reuters“ politologas V.Fesenka.
Ukrainos vyriausybė pranešė, kad per Rusijos prezidento vizitą gali būti pasirašyti susitarimai dėl sienos nužymėjimo, bendradarbiavimo atominėje energetikoje, lėktuvų gamyboje, bankų ir ryšių srityje.
