Per pasienio incidentą, kuris, ko gero, yra rimčiausias nuo 1950–1953 metais vykusio Korėjos karo, Pietų Korėjos artilerija taip pat atsakė ugnimi. Tuo tarpu Seulo Vyriausybė surengė pasitarimą požeminėje karinėje vadavietėje, o į orą buvo pakelta daug naikintuvų.
Seulo Vyriausybė surengė pasitarimą požeminėje karinėje vadavietėje, o į orą buvo pakelta daug naikintuvų.
Šis incidentas įvyko praėjus porai dienų po to, kai Šiaurės Korėja atskleidė sodrinanti uraną, kuris gali būti panaudotas atominiams užtaisams. Ši žinia sukėlė didelį nerimą Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms.
Apie 50 sviedinių, iššautų iš Šiaurės Korėjos, pataikė į Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą, esančią netoli ginčijamos abiejų šalių jūros sienos Geltonojoje jūroje. Kaip praneša televizija YTN, per šį apšaudymą buvo apgadinta dešimtys pastatų, o virš salos pakilo tiršti dūmai.
Per apšaudymą žuvo vienas iš saloje nuolat dislokuojamų Pietų Korėjos jūrų pėstininkų, o dar 113 buvo sužeisti, nurodė kariškiai. Pasak YTN, taip pat nukentėjo du civiliai.
„Vienas Šiaurės Korėjos artilerijos dalinys įvykdė neteisėtą šaudymo provokaciją 14 val. 34 min. vietos (7 val. 34 min. Lietuvos) laiku. Pietų Korėjos kariai nedelsdami atsakė ugnimi gindamiesi, – ministerijos atstovas sakė naujienų agentūrai AFP. – Buvo paskelbta A lygio karinė parengtis, (įpareigojanti) nedelsiant įgyvendinti kovinius scenarijus.“
Jonpjongo salos gyventojas Lee Jong-Sikas sakė YTN: „Dega mažiausiai dešimt namų. Negaliu aiškiai matyti pro dūmus. Kalvų šlaitai taip pat liepsnoja.“
„Mums per garsiakalbius buvo paskelbta palikti savo namus“, – pridūrė jis.
Kitas gyventojas pasakojo girdėjęs „į griaustinio panašų garsą lauke“.
„Kai išėjau į lauką, visas kaimas degė, – gyventojo pranešimą citavo naujienų agentūra „Yonhap“. – Esu evakuacijos centre su kitais kaimo gyventojais. Man labai baisu."
Jonpjongo sala yra į pietus nuo sienos, Jungtinių Tautų (JT) nustatytos prieš beveik šešis dešimtmečius po karo, kuris buvo baigtas paliaubomis, tačiau oficialiai tebevyksta. Tuo tarpu Pchenjanas teigia, kad ši sala yra Šiaurės Korėjos teritorija.
Kitas gyventojas pasakojo girdėjęs „į griaustinio panašų garsą lauke“.
Prie ginčijamos sienos Geltonojoje jūroje žmonių gyvybių pareikalavę abiejų valstybių jūrų pajėgų susirėmimai vyko 1999 ir 2002 metais, taip pat pernai lapkritį.
Įtampa Korėjos pusiasalyje itin padidėjo šiemet kovą, kai buvo nuskandintas vienas Pietų Korėjos karo laivas. Seulas nurodė, kad jo korvetę torpedavo Šiaurės Korėjos povandeninis laivas, tačiau Pchenjanas šiuos kaltinimus piktai atmetė.
Spalio pabaigoje abiejų šalių pasienyje įvyko kitas susišaudymas. Jis padidino įtampą prieš anksčiau šį mėnesį Seule vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą.
Dėl naujausio incidento Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-Bakas sušaukė nepaprastąjį saugumo kabineto pasitarimą, nurodė šalies vadovo atstovas spaudai.
„Dabar jis požeminėje karinėje vadavietėje, kur su atitinkamų agentūrų ministrais ir patarėjais nacionalinio saugumo klausimais tarsis dėl galimo atsako", – atstovas sakė AFP ir pridūrė, kad prezidentas paragino pareigūnus užkirsti kelią tolesniam eskalavimui.
Minimas incidentas įvyko, vos Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-Ilo mažai žinomas jauniausias sūnus buvo oficialiai pripažintas antruoju asmeniu šioje komunistinėje šalyje. Išorės apžvalgininkai nėra tikri dėl šio tikėtino valdžios paveldėtojo karinių ir branduolinių ketinimų.
