Tai pirmieji rinkimai šioje separatistinėje respublikoje po to, kai po prieš beveik metus vykusios trumpo Rusijos ir Gruzijos karo dėl šios regiono Maskva pripažino Pietų Osetijos nepriklausomybę.
Tbilisis paskelbė, kad balsavimas neteisėtas ir prieštarauja Gruzijos suverenitetui. Pietų Osetijoje tebegyvena keli šimtai gruzinų, bet kandidatų į Pietų Osetijos parlamentą sąraše yra tik viena gruziniška pavardė.
CRK vadovė pabrėžė, kad gegužės 31 dieną renkami 34 deputatai į Pietų Osetijos parlamentą, kuris bus sudarytas proporcingai pagal atiduotus balsus už kandidatų respublikinius sąrašus. Iš viso atidarytos 95 rinkimų apylinkės, iš jų respublikos teritorijoje 88, šeši – Šiaurės Osetijoje ir viena – Maskvoje.
Pietų Osetijos CRK užregistravo 52 tūkst. 436 rinkėjus respublikos teritorijoje. Kiek rinkėjų yra už Pietų Osetijos ribų, tiksliai nežinoma, balsai bus skaičiuojami žmonėms atėjus į apylinkes balsuoti.
Iš viso rinkimuose dalyvauja keturios politinės partijos – Pietų Osetijos respublikos komunistų partija, respublikonų politinė partija „Vienybė“, „Tėvynės“ partija ir Pietų Osetijos respublikos liaudies partija.
Dviem opozicinėms partijoms, kurios apkaltino dabartinę vyriausybę iššvaisčius šalies atkūrimui skirtas Rusijos suteiktas lėšas, nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
Respublikonų partija „Vienybė“ pripažinta valdžios partija, ji turi vietų daugumą dabartiniame parlamente. „Vienybei“, siekiančiai stiprios prezidento valdžios, vadovauja Zurabas Kokojevas.
Socialistų partija „Tėvynė“ („Fydybasta“), vadovaujama Viačeslavo Gobozovo, vadina save opozicine. Ji turi daugiau kaip 700 narių ir ragina vykdyti kardinalias reformas. Šios partijos šalininkai, kaip sakoma programoje, siūlo sukurti valdžios institucijose stabdymo ir atsvarų sistemas.
Pietų Osetijos komunistų partijai priklauso 937 žmonės, jos pirmininku išrinktas Stanislavas Kočijevas. Programoje pabrėžiama, jog partija dės pastangas, kad Šiaurės ir Pietų Osetijos pagaliau susivienytų.
Liaudies partija, kuriai vadovauja Kazemiras Plijevas, turi maždaug tūstantis narių. Judėjimas siekia, kad būtų užtikrintas deramas darbo užmokestis, steigiamos darbo vietos, tobulinama sveikatos apsauga ir švietimas.
Politikos stebėtojų vertinimu, separatistinės respublikos lyderis Eduardas Kokoity, kurio įgaliojimai baigiasi kitais metais, ketina padaryti konstitucijos pataisas, kad užsitikrintų sau trečiąjį prezidentavimo laikotarpį.
Tai eilinis brandos egzaminas mūsų valstybei. Aš neabejoju, kad rinkimai bus gerai organizuoti ir mūsų liaudis, kaip visada, bus aukštos politinės kultūros ir labai aktyvi. Pareiškė Pietų Osetijos lyderis.
E.Kokoity sakė manąs, kad rinkimuose dalyvaus 65-70 proc. rinkėjų ir pridūrė, kad Pietų Osetijos liaudžiai šie rinkimai turi didžiulę reikšmę, nes yra pirmieji respublikoje kaip tarptautiniu mastu pripažintoje valstybėje.
„Tai eilinis brandos egzaminas mūsų valstybei. Aš neabejoju, kad rinkimai bus gerai organizuoti ir mūsų liaudis, kaip visada, bus aukštos politinės kultūros ir labai aktyvi. Padėtis respublikoje visiškai stabili, ir rinkimai bus labai gerai organizuoti“, – pareiškė Pietų Osetijos lyderis.
Rinkimus stebi daugiau kaip 70 užsienio stebėtojų ir maždaug 150 Rusijos ir užsienio žiniasklaidos atstovų.
Kaip pranešė CRK pirmininkė Bela Plijeva, pagal Pietų Osetijos įstatymus, rinkimai pripažįstami įvykę, jeigu ateina balsuoti 50 proc. plius vienas rinkėjas.
Pasak jos, ne mažiau kaip dvi partijos turi surinkti septynis ir daugiau procentų, priešingu atveju rinkimai neįvyks. Jeigu rinkimai neįvyks, jie bus vėl rengiami po mėnesio. Rinkėjai taip pat neturi teisės balsuoti prieš visus.
„Turi pasirinkti iš šių keturių partijų“, – pažymėjo B.Plijeva.
Pietų Osetijos VRM dirba sustiprintu režimu. Visos rinkimų apylinkės saugomos. Penktadienį respublikos valstybės saugumo komitetas įspėjo apie galimas Gruzijos specialiųjų tarnybų diversijas per rinkimus.
Analitikai sakė, kad tolesnę įvykių raidą Pietų Osetijoje nulems Rusija, kuri taip pat daro didelę įtaką dar vienam Gruzijos separatistiniam Abchazijos regionui bei maištingai Moldovos Padniestrės respublikai.
„Ir Maskvoje, ir pačiame regione jaučiamas nepasitenkinimas, kurį pakurstė įtarimai, kad atstatymo darbams skirtos lėšos naudojamos kitiems tikslams“, – sakė Tbilisyje dirbantis analitikas Lawrence'as Sheetsas iš nevyriausybinės organizacijos „International Crisis Group“.
„Jei tai sukels keblumų Maskvai arba nepasitenkinimas įgis didelį mastą, tuomet, manau, Rusija turės priimti sprendimą, – sakė analitikas. – Tik neaišku, kada tai bus padaryta“.
