Viduramžius menančio miesto centras vis dar atrodo tarsi sprogimo bangos išrausta duobė, o kai kurios vietos tebėra nepasiekiamos dėl pavojingos pastatų būklės.
Po pirmadienį vėlai vakare vykusio įtempto miesto tarybos posėdžio, kuris buvo surengtas palapinėje ir kurio metu buvo žeriami priekaištai Vyriausybei, tūkstančiai žmonių dalyvavo eitynėse su deglais, paminėdami 2009 metų balandžio 6 dieną įvykusios nelaimės metines.
Įvairaus amžiaus vyrai ir moterys rankose nešdami žvakes ir deglus tylomis ėjo nuolaužomis nuklotomis gatvėmis. Drauge su jais žygiavo savanoriai iš gelbėjimo tarnybų, Raudonojo Kryžiaus bei kitų organizacijų, kurios vis dar dirba šiame regione.
Keturios atskiros procesijos 3 val. 32 min. (4 val. 32 min. Lietuvos) laiku), lygiai tuo pat tuo metu, kai L'Akvilą prieš metus supurtė žemės drebėjimas, susiėjo miesto centrinėje katedroje, kurios varpas pagerbiant visų aukų atminimą suskambėjo 308 kartus.
Tuomet susirinkusiesiems, daugelis kurių negalėjo suvaldyti ašarų, buvo perskaityti visų žuvusiųjų vardai, o vėliau laikomos mišios už žemės drebėjimo aukos.
Dar vienos mišios bus laikomos vėliau antradienį. Tuo tarpu L'Akvilos universitete bus atidengta paminklinė lenta per drebėjimą žuvusiems studentams atminti.
Antradienį popiet vaikai paleis į orą balionus su rašteliais per drebėjimą žuvusiems draugams, o vietos gyventojai sustos į gyvą grandinę, paminėdami katastrofos metines.
Pirmadienį vakare vykusiame L'Akvilos tarybos susitikime, kuriame dalyvavo šimtai vietos gyventojų, daug kalbėjusiųjų piktinosi dėl itin lėtų šio miesto, kurį juosia viduramžių sienos, atstatymo darbų.
Kritikai pabrėžė, kad L'Akviloje ir aplinkiniuose miestuose bei kaimuose, kuriuos nuniokojo žemės drebėjimas, iš 120 tūkst. žmonių daugiau nei 52 tūkst. vis dar negali grįžti į namus.
Kai kurie namų netekę gyventojai, siekdami sugėdinti Vyriausybę dėl vangiai vykstančio atstatymo, kiekvieną sekmadienį praleidžia į karučius kraudami nuolaužas L'Akvilos raudonojoje zonoje, į kurią draudžiama patekti.
Su tokia suma pinigų jie galėjo apgyvendinti 45 tūkst., o ne 14 tūkst. žmonių, – pareiškė E.Carlomagno.Jie piktinasi valdžios sprendimu statyti brangius naujus namus toli nuo miesto centro, o ne sutelkti visą dėmesį į L'Akvilos atstatymą.
Nors 14 tūkst. žmonių gavo būstus naujuose mikrorajonuose, kurie buvo praminti „Berlusconi namais“, kritikai tvirtina, kad šie gyvenamieji namai yra tyruose. Jų teigimu, į ten nekursuoja viešasis transportas, gyventojams neteikiamos buitinio aptarnavimo paslaugos, netgi nėra parduotuvių.
„Šie pinigai galėjo būti panaudoti kitaip, ypač turint galvoje faktą, kad tie namai atsiėjo tris kartus brangiau nei planuota“, – pareiškė Eugenio Carlomagno, vienas iš iniciatyvinės grupės „L'Akvila – išgelbėkime miesto centrą“ steigėjų.
„Su tokia suma pinigų jie galėjo apgyvendinti 45 tūkst., o ne 14 tūkst. žmonių“, – pridūrė jis.
Italijos Vyriausybės vadovas Silvio Berlusconi ir prezidentas Giorgio Napolitano neatvyks į L'Akvilą dalyvauti antradienį rengiamuose atminimo renginiuose.
Pirmadienį vakare vykusiame miesto tarybos susitikime buvo perskaityti jų paramos pareiškimai.
Tarybos susitikimą pradėjo vietos choras, po kurio pasirodymo žemės drebėjimo aukos buvo pagerbtos tylos minute.
Miesto meras Massimo Cialente paragino visus susirinkusiuosius žvelgti į ateitį. „Viskas, kas buvo iki šiol, tai buvo sielvartas“, – sakė ji.
Meras taip pat paragino vyriausybę įvesti specialų solidarumo mokestį, kaip buvo daroma po kitų panašių nelaimių, kad būtų galima skirti daugiau lėšų atstatymo darbams.
