Rusijos Gromovo aviacijos instituto specialistai atliko eksperimentą, norėdami patvirtinti arba paneigti versiją, jog aviakatastrofa įvyko dėl piloto kaltės, o ne dėl technikos gedimo.
Jie pabandė Žukovo oro uoste šalia Maskvos pakartoti sudužusio Jak-42 skrydį, imituodami tas pačias sąlygas, apie kurias kalbama išvadose. Kitaip tariant, įsibėgėjus lėktuvui, vienas pilotų įjungė stabdį, o kitas bandė kilti. Prie lėktuvo vairalazdės ir pedalų buvo pajungta speciali aparatūra, matavusi spaudimo jėgą.
Kol lėktuvas bandė įsibėgėti įprastu režimu, atkartodamas sudužusio Jak-42 greitį, piloto pajėgų valdyti lainerį beveik neprireikė. Net ir sėdint nepatogioje padėtyje ir laikant kojas ant pedalų, lėktuvą galima suvaldyti. Tačiau, pakilimo fazėje, kaip ir katastrofos metu, lėktuvo vairo nukrypimai nuo įprastos padėties kylant lėktuvui siekė iki 10–13 laipsnių (tokius duomenis ekspertai rado „juodojoje dėžėje“). Tokiam veiksmui atlikti prireikė 64 kg jėgos. Kitaip tariant, teko net kojomis įsiremti į stabdžių pedalus, bandant lainerį atplėšti nuo žemės.
Kitas eksperimentas parodė, kad, jei įsibėgėjusio lėktuvo Jak-42 pilotas būtų nustatęs vairą įprastu 5 laipsnių kampu ir tiesiog pasitraukęs nuo vairalazdės, laineris vis tiek būtų pats pakilęs.
Tad išvados, jog lėktuvas sudužo dėl stabdymo pakilimo metu, pasitvirtino. Realiausia versija, kad vadas įsakė kilti per vėlai, dėl to tarp ekipažo narių kilo nesusipratimas: vienas stabdė, kitas bandė kilti.
