Prie Omaro Makramo mokyklos, esančios Kairo centro darbininkų rajone Šubroje, vyrai ir moterys atskirose eilėse laukė, kol 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo atidaryta ten įkurta rinkimų apylinkė.
„Anksčiau nebūdavo naudos balsuoti. Mūsų balsai būdavo visiškai nesvarbūs“, – žurnalistams sakė Mona Abdel Moneim, viena iš kelių moterų, prisipažinusių, jog balsuoja pirmą kartą gyvenime.
Praėjus 10-čiai mėnesių po to, kai Arabų pavasarį drauge su Tunisu pradėję liaudies protestai nutraukė 30 metų trukusį autokratišką Hosni Mubarako valdymą, iki 40 mln. rinkėjų prašoma išrinkti naują parlamentą.
Ilgas balsavimo procesas, kuris yra kritikuojamas dėl savo painumo, vyks trimis etapais iki kovo mėnesio. Pirmadienį jis prasidės Kaire, Aleksandrijoje ir kituose rajonuose.
Ilgas balsavimo procesas, kuris yra kritikuojamas dėl savo painumo, vyks trimis etapais iki kovo mėnesio. Pirmadienį jis prasidės Kaire, Aleksandrijoje ir kituose rajonuose.
Šalyje susiklosčiusi situacija kelia nerimą, nes visą savaitę vyko nauji protestai, kurių dalyviai reikalavo karinių valdytojų, perėmusių valdžią po H.Mubarako žlugimo, atsistatydinimo. Per šią naujausią protestų bangą žuvo 42 žmonės, o dar daugiau kaip 3 tūkst. buvo sužeisti.
Anksti pirmadienį sabotuotojai susprogdino į Izraelį nutiestą dujotiekį – tai dar vienas priminimas apie šalies stabilumui iškilusią grėsmę.
Kaukėti sabotuotojai padėjo sprogmenis po dujotiekiu į vakarus nuo El Arišo miesto, esančio šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje, oficialiajai naujienų agentūrai MENA sakė liudininkai. Tai jau devintas toks išpuolis šiais metais.
Tačiau 18-metė studentė Raghda sekmadienį norėjo žvelgti į priekį.
„Tai mūsų pirmoji galimybė balsuoti ir šis balsavimas turės vertę“, – sakė ji žurnalistams Kairo Tahriro aikštėje – Egipto revoliucijos lopšyje, kur susirinkę šimtai tūkstančių žmonių nuvertė H.Mubaraką.
Patys rinkimai praėjusią savaitę, kai šalyje vėl prasidėjo neramumai, atrodė atsidūrę pavojuje, bet karinis valdytojas feldmaršalas Husseinas Tantawi nusprendė laikytis numatyto grafiko ir paragino rinkėjus aktyviai balsuoti.
Daug kas lieka neaišku dėl to, kaip funkcionuos naujasis parlamentas ir ar jis galės išspręsti konfliktą su ginkluotosiomis pajėgomis dėl jų įgaliojimų pagal naują konstituciją, kuri turi būti parašyta kitais metais.
Dėl apklausų ir tokio balsavimo precedentų nebuvimo rezultatus prognozuoti sunku, tačiau tikimasi, kad kaip didžiausia politinė grupė iškils partija, kurią įsteigė anksčiau uždrausta islamiška Musulmonų brolija.
Vietų parlamente taip pat tikisi griežtosios linijos islamistai, pasaulietinės partijos ir buvusio H.Mubarako interesams atstovaujančios grupės, tad naujasis parlamentas gali būti labai fragmentiškas ir ideologiškai susiskaldęs.
Egiptui – kultūriniam arabų pasaulio lyderiui – ant kortos nė negalėtų būti pastatyta daugiau, tačiau šių rinkimų eiga ir rezultatai turės atgarsių ir visuose Artimuosiuose Rytuose, kur šiuo metu vyksta skausmingi pokyčiai.
„Daugumai arabų pagrindiniai demokratinių procesų arabų pasaulyje pavyzdžiai yra Irakas ir Libanas. Abiem šiais atvejais rinkimai sukūrė silpnas, susiskaldžiusias ir didžia dalimi nevaisingai dirbančias vyriausybes“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Bruce'as Rutherfordas iš JAV įsikūrusio Colgate'ų universiteto.
Daugumai arabų pagrindiniai demokratinių procesų arabų pasaulyje pavyzdžiai yra Irakas ir Libanas, sakė Artimųjų Rytų ekspertas Bruce'as Rutherfordas.
„Jei Egiptas pademonstruos tokį patį rezultatą, demokratijos patrauklumas regione gali susilpnėti. Tačiau jei Egipto patirtis bus pozityvi, ... poveikis gali būti labai galingas“, – pažymėjo jis.
Egiptas, kurio gyventojų skaičius šiuo metu viršija 80 mln. ir sparčiai didėja, yra buvęs britų protektoratas, o po nepriklausomybės paskelbimo 1922 metais jį daugiausia valdydavo kariniai lyderiai.
Praėjusią savaitę kilusius naujus protestus išprovokavo nuogąstavimai, kad H.Tantawi ir jo generolai, kurie iš pradžių buvo laikomi stabilumo šaltiniu po H.Mubarako nuvertimo, dabar ieško galimybių savo valdžiai įtvirtinti.
Jie nukėlė pradinį valdžios perdavimo civilinei vyriausybei terminą ir pareikalavo paskutinio žodžio dėl visų būsimų su armija susijusių įstatymų.
Kritikai sako, kad jie taip pat pernelyg greitai po H.Mubarako režimo žlugimo griebėsi represinių metodų – įkalino disidentus ir siekdami išsaugoti stabilumą ėmėsi kruvino smurto prieš protestuotojus.
Tuo tarpu pagrindinės naujos civilinės jėgos – judėjimas už demokratiją Tahriro aikštėje, Musulmonų brolija ir būsimieji pretendentai į prezidentus Mohamedas ElBaradei ir Amras Mussa – yra apimti nežinios.
Tahriro judėjimo nariai labai nesutaria dėl to, ar dalyvauti rinkimuose ir taip suteikti teisėtumą kariniams valdytojams, o Musulmonų brolija parėmė šiuos rinkimus, iš kurių tikisi naudos.
Valdančioji karinė taryba „privalo kitos vyriausybės formavimą pavesti partijai, kuri gaus daugiausiai vietų“, sekmadienį sakė Musulmonų brolijos atstovas Mahmudas Ghozlanas, taip pademonstruodamas Brolijos įsitikinimą savo pergale.
Žemųjų parlamento rūmų rinkimų pirmojo etapo balsavimas truks dvi dienas. Kiti miestai ir regionai balsuos gruodžio 14-ąją ir sausio 3-iąją.
Po to, nuo sausio 29-osios, vyks balsavimas dėl aukštųjų parlamento rūmų, o ne vėliau kaip iki kitų metų birželio pabaigos turi įvykti prezidento rinkimai.
H.Mubarakas, kuris dabar Kaire drauge su dviem sūnumis yra teisiamas dėl žudymo ir korupcijos, pirmadienio įvykius tikriausiai stebi iš sostinės karinės ligoninės, kurioje, kaip pranešama, yra gydomas nuo vėžio.
