Toks jos poelgis papiktino šalies vyriausybę, kuri pasirūpino jos išvadavimu iš partizanų nelaisvės.
Politikė siekia 6,8 mln. JAV dolerių kompensacijos iš valstybės už patirtą emocinį stresą ir prarastas pajamas per tuos metus, kai marksistų partizanai ją laikė pagrobtą slaptose stovyklose džiunglėse.
Tačiau Kolumbijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad per 2002 metų prezidento rinkimų kampaniją Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) pagrobta tuometinė kandidatė į prezidentus I. Betancourt neturi pagrindo kelti ieškinį.
Valstybės saugumo pareigūnai ją buvo perspėję, kad nevyktų į partizaninių kovų rajoną pietinėje Kaketos provincijoje, nes ten tuomet buvo daug kovotojų.
2008 metų liepą buvo surengta įkaitų išlaisvinimo operacija, kurios metu apgauti pagrobėjai patys atidavė įkaitus humanitarinės pagalbos darbuotojais apsimetusiems Kolumbijos kariams, kurie pasisiūlė sraigtasparniu perkelti įkaitus į kitą vietą.
Per šią operaciją išlaisvinta 15 FARC įkaitų, tarp jų I.Betancourt, trys kariniai kontraktininkai iš Jungtinių Valstijų, taip pat 11 Kolumbijos karių ir policininkų.
„Gynybos ministeriją nustebino ir nuliūdino Betancourt ieškinys, labiausiai dėl tų pastangų ir užsidegimo, su kuriais valstybės pajėgos suplanavo ir įvykdė gelbėjimo operaciją“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Rizikuodami savo gyvybėmis ginkluotųjų pajėgų vyrai ir moterys siekė išlaisvinti įkaitus ir atliko operaciją, kurią pati Infrid Betancourt yra pavadinusi tobula“, – sakoma pareiškime.
Ši operacija buvo sudavė skaudų smūgį FARC, kuri, Jungtinėms Valstijoms pradėjus karinius veiksmus prieš iš prekybos kokainu išsilaikančius partizanus, buvo priversta užimti gynybos pozicijas.
Po išlaisvinimo 48–erių dvigubą Prancūzijos ir Kolumbijos pilietybę turinti I.Betancourt buvo nominuota Nobelio taikos premijai ir netgi trumpai buvo laikoma realia kandidate prezidento postui užimti.
Tačiau po išlaisvinimo ji gyvena Europoje, o ir minėtas ieškinys valstybei neturėtų padidinti jos populiarumo Kolumbijoje.
Akivaizdžiai ieškinio papiktintas viceprezidentas Francisco Santosas vietos televizijos žurnalistams sakė, kad teisme kovoti su ieškove reikės „iki galo ir be jokio susitaikymo“.
Praėjusią savaitę I.Betancourt dalyvavo JAV ambasadoje Bogotoje vykusioje ceremonijoje, kurioje buvo minimos antrosios sėkmingai įvykdytos įkaitų išlaisvinimo operacijos metinės.
„Štai kokia yra jos veidmainystė, – sakė vienas Omaru prisistatęs radijo klausytojas. – Kaip ji galėjo dalyvauti išlaisvinimo antrųjų metinių minėjime, jeigu žinojo apie ruošiamą ieškinį“.
Tačiau kai kurie vietos tinklaraštinikai mano, kad politikė turi teisę kelti ieškinį Kolumbijai, kuri pagal konstituciją privalo užtikrinti gyventojų saugumą.
