Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politologas Giedrius Česnakas: Maidanui atsirasti Baltarusijoje neleidžia ir šalies istorijos aiškinimas

Aliaksandras Lukašenka
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Aliaksandras Lukašenka
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Viena iš priežasčių, kodėl Maidanas Baltarusijoje kol kas neįmanomas, – tautinės tapatybės stoka, sako politologas Giedrius Česnakas. „Pažiūrėkite, kaip patys baltarusiai aiškina savo kilmę, istoriją, vienijantį elementą. Jis kyla arba iš Antrojo pasaulinio karo [...], arba iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“, – pastebi politologas.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus G. Česnako teigimu, ne mažiau svarbi ir režimo kontrolė. „Baltarusijoje tiek privatusis, tiek valstybinis sektorius galiausiai susiveda į vieną tašką – valstybinį sektorių (labai stiprią valstybės kontrolę), ir tai neleidžia atsirasti oponuojančioms jėgoms“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo jis.

– Vytauto Didžiojo universitete politologai, istorikai ir Baltarusijos žurnalistai diskutavo apie tai, kad Baltarusijoje Maidanas kol kas neįmanomas. Kodėl?

– Diskusijos dalyviai sutiko, kad Maidanas Baltarusijoje kol kas nėra įmanomas, ir tai lemia keli veiksniai. Pirmiausia – pačios visuomenės pasyvumas. Ji nepatenkinta prezidento Aleksandro Lukašenkos valdymu, bet ir nėra pasirengusi tam valdymui oponuoti bei nėra mobilizuojama.

Kitas elementas – ekonominiai klausimai. Baltarusijos visuomenė suinteresuota išlaikyti turimą pragyvenimo lygį ir bijo, kad nestabilumas ves prie ekonominio lygio, gerovės sumažėjimo. Taip pat verta paminėti, kad Baltarusija ekonomiškai labai priklausoma nuo Rusijos, ir nežinoma, kokie būtų Rusijos veiksmai.

Baltarusijoje trūksta nacionalinio mito, nėra visuomenę mobilizuojančio elemento: ko siekiama ir kas istoriškai yra Baltarusija

Dar viena – Baltarusijoje trūksta nacionalinio mito, nėra visuomenę mobilizuojančio elemento: ko siekiama ir kas istoriškai yra Baltarusija. Kol nebus rasti atsakymai į šiuos klausimus ir būdas, kaip mobilizuoti visuomenę, tol veikiausiai Maidano Baltarusijoje nebus.

– Regis, Baltarusijos užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad Maidano šalyje nebus, nes Baltarusijoje beveik nėra korupcijos ir prezidento sūnūs neužsiima verslu. Taigi kiek svarbus korupcijos lygis?

– Čia galima įžvelgti net kiek paradoksalų reiškinį, juk Maidanas įvyko valstybėje, kurioje aukštas korupcijos lygis, bet žmonės (darbuotojai) mažiau priklausomi nuo valstybės. Privatusis sektorius Ukrainoje nepalyginamai didesnis negu Baltarusijoje, o Baltarusijoje tiek privatusis, tiek valstybinis sektorius galiausiai susiveda į vieną tašką – valstybinį sektorių (labai stiprią valstybės kontrolę), ir tai neleidžia atsirasti oponuojančioms jėgoms. O Ukrainoje konfliktuoti pradėjo būtent tos oponuojančios jėgos – politinių ir ekonominių interesų grupės. Juk ir dabar Ukrainoje į Aukščiausiąją Radą ir pan.  grįžta tos pačios verslo ir politinės grupuotės. Baltarusijoje tai neįmanoma, nes valstybės vertikalė labai stipri.

– Minėjote, kad Baltarusijoje trūksta nacionalinio mito. Tai reiškia, kad nėra suformuoto tapatumo?

– Be abejo, tai  didžiulis trūkumas. Pažiūrėkite, kaip patys baltarusiai aiškina savo kilmę, istoriją, vienijantį elementą. Jis kyla arba iš Antrojo pasaulinio karo (tai reiškia – Sovietų Sąjungos arba Rusijos mito tęstinumo), arba iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Kai kurie Baltarusijos istorikai bando sakyti, kad jie yra tikroji Lietuva, ir pasisavinti, o ne dalintis bendru paveldu. Baltarusija neranda savo identifikacijos. O 1918 m. Baltarusijos Respublika, gyvavusi gana trumpai, irgi nėra vienijantis veiksnys, nes kultūriškai pati baltarusių kalba yra išstumta iš viešosios erdvės, švietimo – iš esmės mokoma tik rusų kalbos ir rusų kalba.

– Diskusijoje dalyvavo ir baltarusių žurnalistai. Jie turėjo kalbėti apie politinę, ekonominę ir kultūrinę padėtį Baltarusijoje ir analizuoti savo šalies reakciją į pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje. Kokios buvo jų įžvalgos?

– Žurnalistai pastebėjo, kad šiuo metu A. Lukašenkos režimas ne visai pritaria Rusijos veiksmams, nes supranta, kad tie veiksmai gali turėti įtakos pačiai Baltarusijai, o gal Krymo atvejis Rusijai gali sukurti pretekstą panašiems veiksmams. Tačiau, kadangi Baltarusijos visuomenė daugiausia domisi Rusijos žiniasklaidos priemonių pateikiama informacija, apie įvykius Ukrainoje formuojama Rusijai palanki nuomonė. Todėl žmonės bijo panašių procesų Baltarusijoje ir pasisako už stabilumą. Šiuo atveju žmonių pasisakymas už stabilumą A. Lukašenkos režimui gana naudingas.

Žiniasklaidos teisė laisvai informuoti apie įvykius Ukrainoje nėra užtikrinama, nes valstybinės žiniasklaidos priemonės turi skleisti režimui palankią informaciją. Taip pat dominuoja prorusiškos žiniasklaidos priemonės, rusiški kanalai. Reikia prisiminti, kad laisvos, nepriklausomos spaudos leidyba, platinimas Baltarusijoje gana suvaržytas, todėl plačiajai visuomenei nepateikiama alternatyvi nuomonė.

– Buvo teigta, kad po diskusijos aptarsite, kaip Lietuva gali prisidėti prie demokratinių permainų Baltarusijoje.

– Lietuva visuomet rėmė Baltarusijos žmonių pasirinkimą gyventi laisvai, jų apsisprendimo laisvę. Vis dėlto buvo sutarta, kad procesai, transformuojantys visuomenes (pvz., Ukrainoje ir kitose panašius procesus išgyvenusiose valstybėse), pirmiausia atsiranda valstybės viduje. Taigi Lietuva turi išsaugoti ir ekonomiškai naudingą bendradarbiavimą su dabartiniais politiniais atstovais, nes yra ir verslininkų interesai, bei bendrauti su opozicija, remti demokratines iniciatyvas per Europos Sąjungą ir pan.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min