Politologo L.Kasčiūno teigimu, Kryme vykęs balsavimas niekada nebuvo laikomas referendumu – rezultatai Maskvoje jau seniai yra žinomi.
„Mes ir vadiname šį referendumą tik vadinamuoju referendumu. Manau, kaip suplanavo Rusija, taip ir bus. Bus neva tai išreikšta valia jungtis prie Rusijos“, – 15min.lt sekmadienio vakarą sakė politologas.
Pasak jo, Vakarai referendumo nepripažins ir jis primins daug jau anksčiau vykusių referendumų – Padniestrės, Abchazijos, kitus pseudoreferendumus.
Mažų mažiausia, ko rusai norės, tai pasiimti Krymą, – sakė L.Kasčiūnas.
Daugiau kaip 97 proc. Moldovos separatistinio Padniestrės regiono rinkėjų pritarė šios nepripažintos respublikos nepriklausomybei ir vėlesniam prisijungimui prie Rusijos.
Padniestrė oficialiai Rusijai nepriklauso, tačiau yra de facto jos valdoma.
Panašiai gali nutikti ir Krymo atveju. Nepaisant to, ar Krymas bus prijungtas prie Rusijos, ji jį valdys, todėl valdys ir Ukrainą, kaip kad valdo Moldovos Padniestrę.
„Mažų mažiausia, ko rusai norės, tai pasiimti Krymą. Kol kas neaišku tik, kokiu teisiniu statusu. Tai gali būti de facto Rusijos valdomas padalinys, nors teisiškai nepripažintas. Bet esmės tai nekeičia. Rusija kontroliuoja padėtį. Padniestrės atveju ji kontroliuoja tą padėtį taip, kad ji gali daryti įtaką Moldovos apsisprendimui“, – sakė politologas.
Pasak jo, Krymas taps Ukrainos inkaru ir Rusija būtent per Krymą darys įtaką Ukrainai: „Ukraina tampa neutralia valstybe, federacine valstybe, Ukrainoje rusų kalba tampa antra valstybine kalba – prigalvoti galima dar daug dalykų. Krymas gali suveikti kaip inkaras ir primesti Ukrainai reikalavimų iš Rusijos pusės.“
Rusija eis tiek, kiek jai leis eiti Vakarai. Bet ji išeis iš tos situacijos vis tiek turėdama daugiau nei tada, kada įėjo. Putinas laimėjo šitą kovą, – sakė politologas.
L.Kasčiūnas sakė, kad savaitė iki kovo 21 dienos, kai Rusijos Dūma spręs dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos, taps derybų savaite.
„Ir ta savaitė bus vizitų, derybų savaitė, kai galbūt galima kalbėti apie kažkokį paketą, bus bandoma siūlyti kažkokias priemones“, – sakė politologas.
Tačiau jis neatmeta ir karinio konflikto scenarijaus: „Jis visą laiką yra galimas. Bet viskas man kol kas panašiau į tai, kad vyksta kainos didinimo scenarijus, tą Rusija daro. Ji tvirtina pozicijas, paima vis kažką į savo rankas. Ir sėda prie derybų stalo turbūt su Vakarais ir bando dėlioti kažkokį scenarijų, išėjimo strategiją. Rusija eis tiek, kiek jai leis eiti Vakarai. Bet ji išeis iš tos situacijos vis tiek turėdama daugiau nei tada, kada įėjo. Putinas laimėjo šitą kovą. Reikia žiūrėti, ką dabar daro Vakarai.“
Brangiai derybos gali kainuoti Ukrainai – Rusija, pavyzdžiui, gali pareikalauti kažko mainais už tai, kad pripažintų naująją Ukrainos valdžią. „Ukraina tampa objektu, o ne subjektu. Rusija kalbasi net ne su ja, o su Vakarais“, – sakė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, Krymui vanduo, dujos, elektra yra tiekiami iš motininės Ukrainos, todėl rusai gali bandyti užgrobti tam tikrus infrastruktūrinius mazgus.
„Ukrainos užkariavimo nebus, bet bus susilpninimas, savo rankose mažiausiai pasiliekant Krymą“, – sakė politologas.
