77-erių pontifikas, kuris dialogą tarp religijų pasirinko savo popiežystės kertiniu akmeniu, aistringai ragino atsisakyti religinio nepakantumo ir primygtinai reikalavo, kad tikintieji galėtų laisvai lankyti vietas, kurias jie laiko šventomis Šventajame mieste.
Nors buvo tvirtinama, kad ši kelionė yra „grynai religinė“, jis įbrido į jautrią šio regiono politikos erdvę, pakviesdamas ir žydų, ir palestiniečių prezidentus pasimelsti su juo kartu Vatikane ir galutinai nutraukti „vis labiau nepriimtiną“ konfliktą.
Abu lyderiai priėmė jo kvietimą, nors nėra žinoma, kada toks vizitas galėtų įvykti.
Sutaikinamuoju gestu Pranciškus savo vizitą baigė aukodamas mišias vadinamajame Aukštutiniame kambaryje ant Siono kalno, kur, manoma, Jėzus vadovavo Paskutinei Vakarienei, kur krikščionims leidžiama apsilankyti, bet labai mažai paliekama laisvės garbinimui.
Vatikano pastangos, kad šiam Aukštutiniam kambariui, arba Paskutinės Vakarienės menei, būtų suteikta daugiau teisių, sužadino nacionalistų ir žydų ortodoksų pasipriešinimą; mat šie garbina šį pastatą kaip karaliaus Dovydo kapą, ir dėl to surengė virtinę piktų protestų bei išpuolių prieš krikščionis.
Maldininkams turi būti užtikrinta nevaržoma prieiga prie šventųjų vietų Jeruzalėje, pirmadienį pareiškė popiežius Pranciškus, aplankęs visų trijų abraomiškųjų religijų šventąsias vietas šiame Izraelio mieste.
„Kaip gera, kai piligrimai ir gyventojai džiaugiasi galimybe laisvai lankyti šventąsias vietas ir gali laisvai dalyvauti religinėse apeigose“, – Pranciškus sakė viešėdamas Izraelio prezidento Shimono Pereso rezidencijoje.
