Tai pirmasis darbas, kurį Benediktas paskelbia po pasitraukimo, ir apskritai pirmasis jo paneigimas, kad jis yra asmeniškai atsakingas už sekso skandalą.
Tačiau laikraštyje „la Repubblica“ paskelbtas jo 11 puslapių laiškas dar nuostabesnis yra tuo, kad pasirodė vos dvi savaitės po popiežiaus Pranciškaus panašaus laiško šio laikraščio redaktoriui ateistui.
Vatikano atstovas Federico Lombardi sakė, kad laiškų pasirodymas kone vienu metu yra tik atsitiktinumas. Tačiau jie rodo, kad abu šie baltai vilkintys vyrai, kurių rezidencijas Vatikane skiria tik sodas, vienodai galvoja dėl tokio dialogo būtinybės ir galbūt net bendradarbiauja dėl jo.
Benediktas savo laišką parašė italų ateistui ir matematikui Piergiorgio Odifreddi, kuris 2011 metais parašė knygą „Brangusis popiežiau, rašau tau“ ( Caro Papa, ti scrivo ).
Ta knyga buvo P.Odifreddi reakcija į Benedikto XVI „Įvadą į krikščionybę“ (Einfuehrung in das Christentum) – 1968 metais pasirodžiusį turbūt labiausiai žinomą jo darbą.
Savo knygoje P.Odifreddi išdėsto virtinę poleminių argumentų apie katalikų tikėjimą, tarp kurių pateikia ir Bažnyčią įtraukusį lytinio išnaudojimo skandalą.
Buvęs kardinolas Josephas Ratzingeris beveik ketvirtį amžiaus vadovavo Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri yra atsakinga už lytinio išnaudojimo atvejų sprendimą.
Jis buvo prefektas, kai tas skandalas pirmą kartą sprogo – 2002 metais Jungtinėse Valstijose – ir jau popiežius, kai skandalas 2010-aisiais įgavo pasaulinį mastą – su pranešimais apie tūkstančius aukų Europoje ir kitur, apie vyskupus, kurie dangstė kunigus pedofilus, ir Vatikano pareigūnus, kurie pro pirštus žiūrėjo į šiuos nusikaltimus, o kai kuriais atvejais ir aktyviai trukdė vyskupams, bandžiusiems pranešti apie pedofilus policijai.
Savo laiške Benediktas neigia asmeninę atsakomybę. „Niekada nebandžiau dangstyti tokių dalykų“, – rašo jis.
„Tai, kad blogio galia taip toli prasiskverbė į vidinį tikėjimo pasaulį, yra kančia, kurią privalome kęsti, tačiau tuo pačiu metu privalome daryti viską, kad tai nepasikartotų, – rašė jis laiške “la Repubblica„. – Nepaguodžia ir žinojimas, kad, kaip rodo tyrimai, kunigų, kurie vykdo tokius nusikaltimus, procentas nėra nė kiek didesnis už kitų panašių profesijų procentą. Kad ir kaip būtų, nereikėtų šio nukrypimo pateikti taip, tarsi tai būtų kažkas, kas būdinga katalikybei“.
Kaip prefektas J.Ratzingeris 2001 metais privertė vyskupus visame pasaulyje siųsti visas patikimas išnaudojimo bylas jo įstaigai patikrinti. Tokių veiksmų jis ėmėsi, kai jam paaiškėjo, kad vyskupai paprasčiausiai kilnoja tokius kunigus iš vietos į vietą, o ne teisia juos bažnytiniuose teismuose.
Iš tiesų J.Ratzingeris 1988 metais bandė apeiti komplikuotus bažnytinius teismus ir prašė Vatikano teisinės įstaigos spartesnių būdų visam laikui nušalinti kunigus, kurie žagino ir tvirkino vaikus. Tačiau jis gavo atkirtį – teisinė įstaiga pasakė, kad tai pakirstų kunigų galimybes gintis.
J.Ratzingeriui koją pakišo nebyli popiežiaus Jono Pauliaus II politika neleisti jauniems vyrams palikti kunigystės ir jo didelis rūpinimasis kaltinamų dvasininkų teisių apsaugojimu, dažnai – aukų sąskaita. Tokį rūpestį iš dalies nulėmė Jono Pauliaus II patirtis komunistų valdytoje Lenkijoje, kur kunigai dažnai būdavo apkaltinami suklastotais kaltinimais.
Galiausiai, praėjus metams po to, kai kunigų pedofilijos skandalas sprogo Jungtinėse Valstijose, – 2003 ir 2004 metais – J.Ratzingeris prastūmė administracinius pakeitimus, dėl kurių jo įstaiga be bažnytinio teismo galėjo visam laikui nušalinti lytiniu išnaudojimu kaltinamus kunigus.
Tačiau tas sprendimas buvo padarytas dešimtmečiai po to, kai į jo įstaigą ėmė plūsti dokumentai apie lytinio išnaudojimo mastą JAV, – gerokai per vėlai, sako nukentėjusieji.
„Per visą Bažnyčios istoriją niekas nežinojo daugiau ir nepadarė mažiau, kad apgintų vaikus, nei Benediktas“, – sakė Barbara Dorris, JAV įsikūrusios aukų gynimo grupės „Survivors Network of those Abused by Priests“ (SNAP) direktorė.
„Ant jo, kaip Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovo, stalo atsidurdavo tūkstančiai bylų apie kunigus grobuonis. Ar jis nusprendė perspėti šeimas arba paskambinti policijai bent dėl vieno šių pavojingų dvasininkų? Ne. Tai iš esmės ir yra dangstymas“, – sakė ji.
Po to, kai 2010 metais skandalas apėmė visą pasaulį, Vatikanas išleido neformalias gaires vyskupams pranešti apie įtariamus kunigus policijai, tose šalyse, kur to reikalaujama. Tačiau Vatikanas dar nėra nušalinęs ar nubaudęs nė vieno vyskupo, dangsčiusio lytiniu išnaudojimu kaltinamus kunigus.
Benediktas XVI vasario 28 dieną tapo pirmuoju per 600 metų atsistatydinusiu popiežiumi. Tas netikėtas jo sprendimas sudarė sąlygas po dviejų savaičių išrinkti Pranciškų. Tuo metu Benediktas sakė, kad paskutinius savo gyvenimo metus praleis „pasislėpęs nuo pasaulio“ ir gyvens pertvarkytame vienuolyne už Šv.Petro bazilikos, skaitydamas ir melsdamasis.
Benedikto XVI sprendimas užsidaryti iš dalies buvo nulemtas jo paties drovumo ir polinkio į studijas, tačiau juo taip pat buvo siekiama parodyti, kad jis nebėra popiežius ir kad dabar viską sprendžia jo įpėdinis.
Benediktas XVI po savo atsistatydinimo buvo pastebėtas vos keletą kartų ir tik kartą – su Pranciškumi, per vieną oficialią Vatikano ceremoniją liepos mėnesį. Benediktas buvo produktyvus rašytojas, bet po atsistatydinimo jis neišleido nieko, išskyrus encikliką „Tikėjimo šviesa“, kurią pasirašė Pranciškus, bet iš tikrųjų beveik visą parašė Benediktas.
Pranciškus tame tekste atsakė į virtinę klausimų, kuriuos jam šią vasarą redaktoriaus skiltyje pateikė „la Repubblica“ redaktorius ateistas.
Pranciškaus laiškas buvo aiškiai parašytas ne jo ranka: jame yra frazių, daug artimesnių Benedikto stiliui, tarp jų – mįslingai skambančių nuorodų į tokius ankstyvuosius Bažnyčios tėvus kaip Tertulianas, kurį yra citavę tik Benediktas ir dar keli Vatikano pareigūnai. Tačiau F.Lombardi neigė, kad Pranciškus ir Benediktas bendradarbiavo.
„Tai savarankiškos ir skirtingos iniciatyvos“, – AP sakė F.Lombardi.
 |
| Popiežius Benediktas XVI |
Benediktas savo laiške kritikuoja P.Odifreddi dėl jo knygos „agresyvumo“ ir pats su apmaudžia kritika atsako į daugelį argumentų.
„Tai, ką sakote apie Jėzaus asmenybę, nėra verta jūsų mokslinio autoriteto“, – rašė Benediktas, kuris savo popiežiavimo metais parašė labai giriamą trijų tomų darbą apie Jėzų Kristų.
Panašiai popiežius emeritas kritikavo P.Odifreddi „matematikos religiją“, kurią pavadino „tuščia“, nes ji net nesvarsto trijų pagrindinių žmonijos temų: laisvės, meilės ir blogio.
Evoliucijos klausimu jis rašė: „Jei norite pakeisti Dievą Gamta, lieka klausimas: iš ko ta Gamta susideda? Niekur to neapibrėžiate ir tai atrodo veikiau kaip iracionalus dieviškumas, kuris nieko nepaaiškina“.
P.Odifreddi savo ruožtu antradienį pridėtame straipsnyje rašė, kad buvo priblokštas gavęs tą laišką, nors ir sakė, jog rašė knygą tikrai vildamasis, kad Benediktas XVI gali ją perskaityti. Jis sakė prašęs Benedikto leidimo paskelbti laišką ir jį gavęs.
Jis planuoja perleisti savo knygą su pridėtu Benedikto laišku ir pavadino šį apsikeitimą nuomonėmis „precedento neturinčiu dialogu tarp popiežiaus teologo ir matematiko ateisto, nesutariančių beveik dėl visko, bet suartintų mažiausiai vieno tikslo: Tiesos paieškų“.
