Organizacija, kurios būstinė įsikūrusi Londone, nurodė, kad sugebėję grįžti į namus pabėgėliai mėgina iš naujo kurti gyvenimą, nors regione įtampa toli gražu neatslūgusi, o saugumo padėtis tebėra trapi.
„Apie 30 tūkst. žmonių, daugiausiai etninių gruzinų, tebegyvena kaip pabėgėliai, – sakoma šio konflikto metinių proga paskelbtoje „Amnesty International“ ataskaitoje. – Visuotinis įtampos ir nesaugumo jausmas daugelį žmonių atgraso nuo grįžimo į namus tęsti normalaus gyvenimo“.
„Daugelis sugrįžusiųjų susiduria su nauja šio konflikto sukurta realybe – tikrove, kurioje jie mėgina atkurti savo gyvenimus ir pragyvenimo šaltinius“, – rašo ataskaitos autoriai.
Praeitų metų rugpjūtį Rusija sutriuškino Gruzijos karinį puolimą, kuriuo Tbilisis siekė susigrąžinti separatistinę Pietų Osetiją. Pasak „Amnesty International“, per tą trumpą karą žuvo šimtai civilių gyventojų, o 192 tūkst. žmonių buvo priversti tapti pabėgėliais.
„Amnesty International“ rekomendavo Rusijos ir Gruzijos vyriausybėms greičiau užtikrinti sąlygas pabėgėlių grįžimui.
Organizacija taip pat paragino grąžinti į Pietų Osetiją tarptautinius stebėtojus, taip pat pašalinti nesprogusias bombas, kurios regione liko po konflikto.
Pietų Osetijos administracija privalo nutraukti išpuolius prieš etninius gruzinu, naikinti ir plėšti jų namus, sakoma ataskaitoje.
Nepriklausoma komisija taip pat turėtų ištirti kaltinimus dėl abiejų konflikto pusių atliktų nusikaltimų, taip pat „nesugebėjimo užkirsti kelio žudymams, (žmonių) mušimui, plėšimams ir padegimams jų kontroliuojamose teritorijose“.
„Amnesty International“ pabrėžė, kas nė vienas asmuo iki šiol nebuvo patrauktas atsakomybėn, nors Rusija ir Gruzija atliko daug tyrimų.
„Rusijos ir Gruzijos institucijos iki šiol nieko nepatraukė atsakomybėn dėl rimtų tarptautinės teisės pažeidimų, kurie vyko per šį konfliktą ir iškart po jo“, – sakoma ataskaitoje.
