Mokslininkai patvirtino, kad rasti „tikrų prancūzų“ pėdsakai yra 1,57 mln. metų senumo. Šiandien Ero slėnyje gyvenančius prancūzus galima laikyti pirmosios emigrantų iš Afrikos bangos, atklydusios į Europą, palikuonimis.
Grupė paleontologų iš Paryžiuje esančio Natūralios istorijos muziejaus, Nacionalinio mokslinių tyrimų centro ir Prancūzijos kolegijos, kuriai vadovauja Jeanas Yvesas Crochet, teigia, kad nėra rasta jokių tų laikų žmonių dalelių. Mokslininkai rado tik kirvių ir įnagių, pagamintų iš kvarcito, bazalto bei granito. „Viskas buvo užkasta į žemę ir uždengta bazalto plokšte“, – rašo Prancūzijos dienraštis „Le Point“.
Mokslininkai patvirtino, kad rasti „tikrų prancūzų“ pėdsakai yra 1,57 mln. metų senumo.
Žmogaus liekanų surado tik Lezinjan–la–Sebo gyventojas Jeanas Rouvier, kai rinko graužikų, roplių ir paukščių dantis bei kaulus. Išsilavinęs ir viskuo besidomintis prancūzas nedelsdamas apie tai pranešė mokslininkams. Šie toje vietovėje netrukus aptiko ir akmenyje iškaltų ženklų, kas patvirtino, kad ten iš tiesų gyveno žmonės. Paleontologai nustatė, kad pirmykštis prancūzas buvo 1,60 metro ūgio, o jo smegenų tūris buvo vos 850 kvadratinių centimetrų, taigi sudarė tik trečdalį dabartinio žmogaus smegenų dydžio.
Mokslininkai ketina parodyti visuomenei savo radinius 2010 metais ir tikisi, kad jie taps „nacionalinio identiteto pirmaisiais gynėjais“. Dienraštis „Le Point“ pasišaipo, kad tai bus gražiausia diena Prancūzijos integracijos, nacionalinio identiteto ir visuomenės vystymosi ministrui.
Tačiau veikiausiai prancūzai nėra labai patenkinti savo nacionalinio identiteto suteikta išvaizda. Kitas šalyje atliktas tyrimas rodo, kad pastaraisiais metais Prancūzijoje sparčiai daugėja plastinių operacijų, kurias ypač pamėgo darytis moterys.
Plastikos chirurgas Benjaminas Ascheris sako, kad anksčiau moterys vengė „grožio“ operacijų bijodamos bendros narkozės ir nenorėdamos gultis į ligoninę.
Per pastaruosius septynerius metus prancūzių, kurios bent kartą kreipėsi į plastikos chirurgą, padaugėjo nuo 6 iki 14 procentų. Labiausiai moterys susirūpinusios „natūralia“ ir gražia krūtų bei sėdmenų išvaizda, taip pat linkusios lyginti raukšles. Labai populiaru ir „patobulinti nosį“. Paklaustos, kodėl taip pamėgo lankytis pas plastikos chirurgus, prancūzės dažniausiai (64 proc.) atsako, kad nori patikti pačios sau. Tik 6 proc. moterų prisipažino, kad „tobulina“ išvaizdą todėl, kad nori tapti patrauklesnės savo partneriams.
Toks plastinių operacijų bumas Prancūzijoje aiškinamas labai paprastai – pastaraisiais metais imta naudoti daug naujų technologijų ir operacijos nėra tokios skausmingos kaip anksčiau. Plastikos chirurgas Benjaminas Ascheris sako, kad anksčiau moterys vengė „grožio“ operacijų bijodamos bendros narkozės ir nenorėdamos gultis į ligoninę.
Kad plastinės operacijos taip išpopuliarėjo, ne paskutinį vaidmenį vaidina ir jų mažesnė kaina – jos tapo prieinamos didesniam gyventojų skaičiui. Šiuo metu pigiausia plastinė operacija kainuoja tik 150 eurų.
