Dešinieji radikalai turi 130 vietų iš 751
Marine Le Pen vadovaujamas FN – viena iš keleto dešiniųjų populistinių ir aršiai euroskeptiškų partijų, gerai pasirodžiusių rinkimuose į Europos Parlamentą. Savo europarlamentarų skaičių taip pat padidino Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP), Nyderlandų Laisvės partija ir Danijos liaudies partija.
Nors FN pažadėjo kovoti su Europos Sąjunga – o jo rinkimų šūkis buvo „Ne Briuseliui, taip Prancūzijai“ – kitos euroskeptiškos partijos kelia kitokius tikslus.
Preliminariais duomenimis, euroskeptiškos partijos Europos Parlamente turės 130 vietų iš 751. Vis dėlto stipriausia iš jų – FN, išeinančiame parlamente nepriklausiusi jokiai frakcijai – turės rasti sąjungininkų, kad galėtų ko nors pasiekti. Dėl griežtų EP taisyklių ir politinių nesutarimų euroskeptikams tai gali būti didelis iššūkis.
„Viskas priklauso nuo niuansų, šių skirtingų partijų stilių“, – paaiškina „France24“ Europos reikalų specialistė Caroline de Camaret.
Nors FN pažadėjo kovoti su Europos Sąjunga – o jo rinkimų šūkis buvo „Ne Briuseliui, taip Prancūzijai“ – kitos euroskeptiškos partijos kelia kitokius tikslus.
„Britų UKIP yra kitokio tipo partija, – sako C.Camaret. – Jie nori, kad Didžioji Britanija paliktų ne euro zoną – nes niekada ir nebuvo jos narė – bet Europą. Tad ši partija nenori vienytis su Marine le Pen. Ji (UKIP) žadėjo sukelti žemės drebėjimą, tačiau jos tikrasis tikslas yra surengti referendumą Jungtinėje Karalystėje dėl pasitraukimo iš Europos.“
Nors FN gali tikėtis sąjungininkų Nyderlandų Laisvės partijoje, kuriai vadovauja Geertas Wildersas, arba Italijos Šiaurės lygoje, kitų euroskeptiškų grupių radikalūs įsitikinimai gali pasirodyti nepriimtini formuojant politines sąjungas.
„Auksinės aušros partiją Graikijoje, atvirai kalbant, net Marine Le Pen laiko nepriimtina", – sako C.Camaret apie organizaciją, kurią daug kas laiko neonacistine.
Ypač sunkios derybos
Tai reiškia, kad partijai bus sunku sukurti oficialią politinę frakciją Europos Parlamente. ES įstatymai reikalauja, kad parlamentinės frakcijos būtų formuojamos ne nacionaliniu pagrindu, o pagal įsitikinimus. Tad frakciją turi sudaryti mažiausiai 25 europarlamentarai, atstovaujantys bent ketvirtadaliui narių, taigi septynioms valstybėms.
Nors Nacionalinis Frontas pasiekė įspūdingų rezultatų rinkimuose, balsus nebūtinai pavyks paversti realia politine įtaka Europos Parlamente.
„Šiuo metu Marine Le Pen turi 24 europarlamentarus iš savo partijos, tačiau pagrindinė problema – septynių šalių taisyklė“, – sako C.Camaret.
Tą patį sako ir FN iždininkas ir teisės konsultantas Wallerandas de Saint Justas.
„Ketiname pradėti derybas ir suformuoti frakciją, kad Nacionalinis frontas turėtų politinio svorio. Jis ir vienas jau beveik frakcijos dydžio, jei ne sąlyga turėti septynių šalių atstovus, – sako jis. – Iš patirties žinome, kad tokios derybos visada būna ypač sudėtingos.“
Šiuo metu Europos Parlamente veikia tik septynios oficialios politinės frakcijos.
Nors M. le Pen ir jos Nacionalinis frontas pasiekė įspūdingų rezultatų rinkimuose, C.Camaret pabrėžia, kad balsus nebūtinai pavyks paversti realia politine įtaka Europos Parlamente.
