Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prancūzijos prezidento rinkimai: apklausų rengėjų košmaras

Prancūzijos prezidento rinkimų sistema gana paprasta
„Scanpix“/AP nuotr. / Prancūzijos prezidento rinkimų sistema gana paprasta
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kelis mėnesius atrodė, kad Prancūzijos prezidento rinkimuose viskas aišku. Iš pirmojo turo į antrąjį išsiropš Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen, o tuomet proeuropietiškų pažiūrų centristas gana lengvai įveiks radikalę ir Europa lengviau atsikvėps. Bet tada atsigavo Francois Fillonas, o į viršų staiga šovė komunistų remiamas Jeanas-Lucas Melenchonas. Tai rimtas egzaminas apklausų rengėjams.

VIDEO: Rinkimai Prancūzijoje: balsuos ir širdimi, ir galva

Sociologus tiesiog užpylė kritika po jiems, švelniai tariant, nesėkmingų balsavimų praėjusiais metais – priešingai, nei buvo teigiama, britai per referendumą nubalsavo už pasitraukimą iš ES, o Donaldas Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu.

Atrodo, kad iššūkis laukia ir Prancūzijos rinkėjų apklausų rengėjų bei sociologų, kurie, beje, iki šiol dirbdavo kone tobulai.

Ar žino, ką skaičiuoja?

Tiek 2007, tiek 2012 metais jie beveik visiškai tiksliai sudėliojo pirmąsias penkias vietas per pirmąjį rinkimų turą užėmusius kandidatus.

Rinkimų sistema paprasta – vieno rinkėjo vienas balsas nacionaliniu mastu. Į antrąjį turą patenka du kandidatai.

„Dabartinė situacija tiesiog neturi analogų, – pripažino kompanijos „Kantar Public France“ direktorius Emmanuelis Riviere'as. – Į finalą pretenduoja keturi kandidatai, o dėl to viskas labai komplikuota.“

Naujausių apklausų vidurkis toks: už E.Macroną pirmajame ture žada balsuoti 23–24 proc. rinkėjų, už M.Le Pen – 22–23 proc., už F.Filloną – 19–20 proc., o už J.L.Melenchoną – 18–19 proc. Kitaip tariant, duomenys – paklaidos ribose.

Politinių apklausų rengėjai Prancūzijoje tikrai nesiskundžia tuo, kokia rinkimų sistema galioja šalyje. Ji paprasta – vieno rinkėjo vienas balsas nacionaliniu mastu. Į antrąjį turą patenka du kandidatai.

Skirtumas toks, kad šiais metais keturis pagrindinius kandidatus vieną nuo kito apklausų rezultatuose skiria mažiau nei 4 proc. punktai. Paklaidos riba paprastai – 2,5–3 punktai, tad lenktynės išties įtemptos.

Be to, net iki 40 proc. rinkėjų prieš šiuos prezidento rinkimus nėra apsisprendę. Galbūt dėl to vienas sociologas Stephane'as Wahnichas „Deutsche Welle“ praėjusią savaitę turėjo pripažinti: „Mes šiuo metu nežinome, ką skaičiuojame.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kai kurie prancūzai prieš rinkimus juokais iškėlė Baracko Obamos kandidatūrą
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kai kurie prancūzai prieš rinkimus juokais iškėlė Baracko Obamos kandidatūrą

Sumaištis tokia, kad šiuo metu realistiški šeši skirtingų kandidatų mūšiai antrajame ture, o didžiausiu košmaru vadinama galimybė, kad į kitą etapą pateks kraštutinių dešiniųjų atstovė M.Le Pen ir radikalus kairysis J.L.Melenchonas.

Paprasta rinkimų sistema

Anksčiau didesnių problemų Prancūzijos sociologams nekildavo. Jie gerokai patobulino naudojamą metodologiją nuo 2002 metų, kai į antrąjį turą netikėtai pateko M.Le Pen tėvas Jeanas-Marie.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Marie Le Penas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Marie Le Penas

Be to, apklausų rengėjai dėl paprastos rinkimų sistemos nesusiduria su tokiais sunkumais kaip jų kolegos Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Balsavimo dėl „Brexit“ atveju, toks nacionalinis, visuotinis referendumas dėl narystės ES buvo tik antrasis Jungtinėje Karalystėje nuo 1975 metų, vadinasi, sociologai negalėjo remtis istoriniais duomenimis.

JAV rinkimų sistema tokia supainiota, kad jos iki galo nesupranta ir daug amerikiečių.

Nors birželio 8 dieną vyks pirmalaikiai rinkimai, už kiekvieną vietą Bendruomenių rūmuose bus balsuojama atskirai. Partijų reitingai net nelabai svarbūs.

O JAV rinkimų sistema tokia supainiota, kad jos iki galo nesupranta ir daug amerikiečių. „Kantar TNS“ vadovas Edouardas Lecerfas pastebi: „Yra vienas turas, 50 valstijų ir rinkikų kolegija. Čia, Prancūzijoje, tokio chaoso nėra.“

15min nuotr./2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimai
15min nuotr./2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimai

Telefonai – dinozaurai

Be to, Niujorko Stouny Bruko universiteto politikos mokslų profesorius Helmutas Norpothas, pernai nuspėjęs D.Trumpo pergalę, teigia, kad Prancūzijos sociologai elgiasi teisingai, vykdydami apklausas internetu.

„JAV ir Jungtinėje Karalystėje mes priklausomi nuo telefoninių apklausų, kurios yra problema. Telefonai yra dinozaurai“, – sako H.Norpothas.

Apklausų bendrovės „Ifop“ nuomonių studijų skyriaus direktoriaus Jerome'o Fourquet teigimu, prieš 20–30 metų maždaug trečdalis žmonių sutikdavo būti apklausti telefonu. Dabar tokių asmenų skaičius susitraukė vos iki 5 proc.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą

Anot J.Fourquet, interneto ryšio skvarba Prancūzijoje jau pasivijo telefonus: „Internetinės apklausos patikimesnės. Žmonės, žvelgdami į kompiuterio ekraną, nejaus jokios gėdos dėl savo balso, o taip tikrai būna kalbantis telefonu su kitu asmeniu.“

Prancūzijoje su registruotais rinkėjais susisiekiama elektroniniu paštu – jų paprašoma atsakyti į klausimų paketą.

Prancūzijoje su registruotais rinkėjais susisiekiama elektroniniu paštu – jų paprašoma atsakyti į klausimų paketą. Tuomet respondentai sugrupuojami pagal amžiaus, socialinės klasės grupes – taip užtikrinama, kad imtis būtų reprezentatyvi.

Regis, tai padeda. 2012 metų balandį, prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą, penkios skirtingos apklausos rodė, kad socialistas Francois Hollande'as surinks 27–30 proc. balsų. Netrukus paaiškėjo, kad surinko 28,6 proc.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Francois Hollande'as
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Francois Hollande'as

Perrinkimo siekusiam Nicolas Sarkozy prognozuota 25–27 proc. rinkėjų parama. Jis galiausiai surinko 27,2 proc. balsų. Apklausos buvo tokios pat tikslios ir prieš 2007 metų rinkimus.

Slepia, už ką iš tikrųjų balsuos

Ir vis dėlto E.Riviere'as atkreipia dėmesį, kad šiais metais tik 60 proc. Prancūzijos rinkėjų yra tikri dėl savo pasirinkimo.

2012 metais tvirtai apsisprendusiųjų buvo 71 proc., o 2007-aisiais – 66 proc. Tik 2002 metais rinkėjai buvo panašiai suglumę, o E.Riviere'as teigia: „Daugelis abejojančiųjų yra kairiųjų pažiūrų, tad akivaizdu, kad jie abejoja, ką daryti.“

Negana to, nemažai tų pačių sociologų neatmeta, kad bus nustebinti. Antai S.Wahnichas įspėja, kad reikia laikytis atsargiau ir tikėtis to, kas neįtikima.

„Prieš penkerius metus apie 50 proc. elektorato balsavo už dešinę, o kita pusė – už kairę. Šiandien padėtis kitokia, ir būtent dėl to yra siurprizo galimybė“, – teigė politologas.

Jis taip pat pabrėžia, kad apklausų rengėjai dažnai nepakankamai įvertina dešiniųjų pažiūrų kandidatų potencialą: „Šiuo metu Marine Le Pen žadami 23 proc., bet aš manau, kad per pirmąjį turą ją parems maždaug 30 proc. rinkėjų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine le Pen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine le Pen

Tai nulems ir faktas, kad dešiniųjų rinkėjai sociologams dažnai nesako, už ką balsuos. Ir Le Pen, ir Macronas nepriklauso tradicinei Prancūzijos politinei sistemai. Todėl įmanoma, kad daug rinkėjų sako balsuosiantys už nuosaikesnį kandidatą – Macroną, bet iš tiesų rinkimų dieną balsuos už Le Pen.“

Svarbus rinkėjų aktyvumas

Į dalį klausimų atsakys pirmieji duomenys apie rinkėjų aktyvumą, paprastai skelbiami rinkimų dienos vidurdienį.

Tyrimai rodo, kad bent jau Prancūzijoje mažesnis rinkėjų aktyvumas reiškia daug didesnę nežinomybę dėl to, kurie kandidatai pateks į antrąjį turą. Taip yra dėl to, kad savaime žemėja barjeras, kurį reikia peršokti.

Prancūzijoje mažesnis rinkėjų aktyvumas reiškia daug didesnę nežinomybę dėl to, kurie kandidatai pateks į antrąjį turą.

2002 metų prezidento rinkimai išsiskyrė rekordiškai žemu aktyvumu. Tada vidurdienį buvo balsavę 21 proc. rinkėjų, o 17 val. – 58 proc.

Nors jau nuo 1965 metų skaičiuojama, kad antrąją vietą pirmajame ture užimantis ir į kitą turą patenkantis kandidatas vidutiniškai surenka apie 25 proc. balsų, M.Le Pen tėvui Jeanui-Marie prieš 15 metų užteko vos 16,9 proc. Kalti – būtent pasyvūs rinkėjai.

Kol kas realiausias scenarijus – M.Le Pen ir E.Macrono kova antrajame ture. Visgi gali būti, kad M.Le Pen į antrąjį turą nepateks – kandidatė gerokai priklausoma nuo jaunimo ir darbininkų klasės rinkėjų, o šie išsiskiria pasyvumu.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min