Antikremliško judėjimo grupė teigia, kad Belgorodo užpuolimas buvo dalis tikslo išlaisvinti Rusiją

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Naktį į trečiadienį, gegužės 24 d., Rusijos Belgorode pasigirdo sprogimai.

Apie 23.30 val. vietos „Telegram“ kanalai rašė, kad mieste nugriaudėjo galingas sprogimas ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti dūmų stulpas. Pranešama, kad sprogimas nugriaudėjo netoli geležinkelio stoties. Vėliau buvo pranešta apie bepiločio orlaivio ataką.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ rašė, kad ant važiuojamosios kelio dalies iš bepiločio orlaivio buvo numestas sprogstamasis užtaisas.

„Pirminiais duomenimis, aukų nėra. Yra apgadintas automobilis. Įvykio vietoje dirba sprogmenų ir operatyvinės tarnybos“, – rašė jis.

Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas antradienį apsilankė Ukrainos Bachmuto mieste ir pareiškė, kad nuo šiol jis bus vadinamas buvusiu sovietiniu pavadinimu „Artemovskas“, rašo CNN.

„Bachmutas turėjo nelaimę būti ukrainietiškas. Dabar tai ne Ukraina, o Rusija. Ir tai ne Bachmutas – tai Artemovskas“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Denisas Pušilinas.

Vaizdo įraše matyti, kaip D.Pušilinas vaikšto smarkiai apgriauto miesto gatvėmis vilkėdamas karinę uniformą ir ant vieno pastato iškelia Donecko liaudies respublikos vėliavą.

Vaizdo įraše jis taip pat teigė, kad Bachmuto užėmimas atvers kelią Rusijos pajėgoms toliau siekti laimėjimų Ukrainoje. 

D.Pušilinas tvirtina, kad „miestas bus atnaujintas“, žadėdamas naujus namus, darbo vietas ir mokyklas.

Baltarusijos prezidentu po suklastotų rinkimų pasiskelbęs 68 metų Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad viešumoje pastaruoju metu beveik nesirodė dėl ligos.

Tai jis pareiškė antradienį vykusiame vyriausybės posėdyje, praneša Baltarusijos valstybinė agentūra BelTA.

Baltarusijos diktatorius diskusijas apie savo sveikatos būklę pavadino „ne daugiau kaip tuščiais samprotavimais telegram kanaluose“.

„Adenovirusas ar kas ten buvo? Adenovirusas. Nieko... Bet kadangi neturėjau galimybės gydytis..., tai viskas susikaupė. Taigi aš nesiruošiu mirti, vaikinai. Jūs dar labai ilgai kentėsite su manimi“, – pridūrė A.Lukašenka.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Antradienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad du JAV oro pajėgų lėktuvai buvo perimti Rusijos reaktyvinių lėktuvų virš Baltijos jūros netoli Rusijos sienos, rašo CNN.

Tuo tarpu Pentagonas šio incidento nesureikšmino, teigdamas, kad tai buvo „saugi ir profesionali sąveika“.

„2023 m. gegužės 23 d. Rusijos oro erdvės kontrolė virš Baltijos jūros aptiko du oro taikinius, artėjančius prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos“, – sakoma Rusijos Federacijos nacionalinio gynybos kontrolės centro pranešime „Telegram“.

„Siekiant užkirsti kelią Rusijos Federacijos valstybinės sienos pažeidimui, į orą buvo pakeltas Baltijos laivyno priešlėktuvinės gynybos pajėgų naikintuvas Su-27“, – tęsiama jame.

„Rusijos naikintuvo įgula oro taikinius klasifikavo kaip du JAV karinių oro pajėgų strateginius bombonešius B-1B ir užėmė nustatytą oro erdvės stebėjimo zoną“.

Rusijos URM teigė, kad operacija buvo vykdoma „griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių“.

Pentagonas patvirtino, kad įvyko dviejų jo bombonešių B-1 ir Rusijos naikintuvų „sąveika“.

„Mano supratimu, tai buvo saugi ir profesionali sąveika su Rusijos orlaiviais. Taigi nieko reikšmingo šiuo klausimu pranešti nereikia“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Pentagono spaudos sekretorius, karinių oro pajėgų brigados generolas Patas Ryderis.

Ukraina turi reikiamą ginklų minimumą, kad galėtų pradėti kontrpuolimą, pareiškė  Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas.

„Daug civilių gyventojų vis dar yra Rusijos okupuoti, ir laiko prarasti nebegalima. Mes jau turime būtiną ginklų minimumą. Galiu tik pasakyti, kad tai prasidės netrukus“, – interviu Japonijos televizijos kanalui NHK sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas.

Pasak jo, norint išlaisvinti Ukrainos teritoriją nuo užpuolikų, šaliai reikia daugiau ginklų. Ypač tai pasakytina apie vakarietiškus naikintuvus.

„Turime išstumti Rusiją iš savo teritorijos. Šiam tikslui pasiekti turime panaudoti visas savo jėgas ir priemones. Mums reikia didelių ginklų ir šaudmenų atsargų, kad galėtume sėkmingai tęsti operaciją“, – apibendrino jis.

Prieš Vladimirą Putiną nusistačiusi Rusijos grupuotė, kuri teigė kirtusi Ukrainos sieną ir užpuolusi Rusijos Belgorodo sritį, pareiškė, kad jos tikslas – „visiškai išlaisvinti Rusiją“, rašo CNN.

Legionas „Laisvė Rusijai“ išpuolį Belgorodo srityje antradienį „Telegram“ kanale pavadino „taikos palaikymo operacija“. Ir teigė, kad tikslas – sukurti „demilitarizuotą zoną tarp Rusijos ir Ukrainos, sunaikinti V.Putino režimui tarnaujančias saugumo pajėgas ir pademonstruoti Rusijos žmonėms, kad įmanoma sukurti pasipriešinimo židinius ir sėkmingai kovoti su Putino režimu“. 

„Rusijos laisvė“ legionas/ „Telegram“/Legiono „Rusijos laisvė“ būrys Belgorodo regione

„Šie operacijos tikslai buvo sėkmingai pasiekti“, – priduriama jame.

Su Ukrainos kariuomene susivienijęs legionas taip pat teigė antradienį sunaikinęs Rusijos kariuomenės motorizuotąją šaulių kuopą, sunaikinęs šarvuotąją techniką. CNN šio teiginio nepatikrino.

Iš karto nebuvo aišku, ar legionas smogė Rusijos pajėgoms Rusijos ar Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.

Rusijos savanorių korpusas (RDK) – antroji prieš V.Putiną nusistačiusi Rusijos grupuotė, kuri taip pat teigia dalyvavusi tarpvalstybiniuose išpuoliuose, antradienį „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip jų kovotojai veikia Belgorodo srityje.

CNN negali patikrinti, kada šie vaizdo įrašai buvo nufilmuoti, tačiau geolokalizavo juos į Belgorodo sritį.

Prierašas prie vaizdo įrašo, kuriame tariamai rodomi RDK kovotojai, važiuojantys automobiliu pasienio punkte, skambėjo taip: „Padėtis mažame, bet dabar jau mūsų tėvynės gabalėlyje vis dar kelia nerimą, todėl nepakenktų ją sutvarkyti.“

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukrainos kariškiai tebekontroliuoja tam tikrą Bachmuto dalį Donecko srityje.

„Jei jie (rusai – red.) mano, kad užėmė Bachmutą, galiu pasakyti, kad taip nėra. Šiandien dalį Bachmuto kontroliuojame mes. Negaliu pasakyti visko, bet dalis Bachmuto vis dar yra mūsų apšaudoma“, – sakė jis CNN.

Jis taip pat pritarė vadovybės sprendimui išlaikyti miestą iki galo. Pasak O.Danilovo, priešas šioje kryptyje patyrė didelių nuostolių.

„Bachmuto kryptimi žuvo daug rusų kariškių, ne tik vagnerininkų, bet ir specialiųjų pajėgų, desantininkų ir kitų Rusijos kariuomenės rūšių atstovų. Buvo sunaikinta daugybė technikos, jie ten išeikvojo didžiulį kiekį šaudmenų“, – pabrėžė NSGK sekretorius.

Keturi sunkvežimiai su Rusijos kariškių kūnais buvo rasti Zaporižios srityje po tikslių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių. Apie tai papasakojo Ukrainoje esantis Baku televizijos korespondentas Mubarizas Aslanovas.

Pažymima, kad Zaporižios srityje vyksta smarkūs mūšiai: „Rusijos kariuomenė, kuri suintensyvino puolimą, buvo sustabdyta Čapajevkos kaime. Dėl tikslių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerijos smūgių Rusijos ginkluotosios pajėgos patyrė nuostolių. Pasak kariškių, po mūšio šiame kaime buvo rasti keturi sunkvežimiai su karių kūnais“ .

Be to, kaip pažymėjo korespondentas, praėjusią naktį dauguma Ukrainos regionų vėl buvo atakuojami priešo bepiločių lėktuvų. Tuo pat metu, nors atakų prieš Kyjivą pavyko išvengti, apšaudymai buvo stebimi ir kitose šalies teritorijose.

Be to, pasak M.Aslanovo, įnirtingi mūšiai vyksta Donecko ir Bachmuto kryptimi: „Praėjusią naktį Ukrainos kariuomenė iš okupacijos išvadavo dar pusę kilometro teritorijos aplink Bachmutą. Abipusės kontratakos tęsiasi.“

Priminsime, kad nuo karo pradžios bendri Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje siekia 204 tūkst. 360 karių. Per praėjusią parą, gegužės 22 d., Ukrainos gynėjai sunaikino 420 Rusijos karių.

Per Rusijos raketų ataką Avdijivkoje žuvo du žmonės. Kūnai yra po devynių aukštų pastato, į kurį pataikė Rusijos raketa, griuvėsiais.

„Apie 10.00 val. buvo surengta raketinė ataka prieš miestą. Vienu metu buvo pataikyta į du namus – devynių aukštų pastatą ir šalia jo esantį penkiaaukštį. Penkių aukštų pastate nebuvo nė vieno žmogaus, o devynių aukštų pastate nuo pat pradžių buvo informacija, kad po griuvėsiais yra penki žmonės. Du žmonės žuvo. Vyras, gimęs 1930 m., ir moteris, gimusi 1958 m.“, – teletilto eteryje sakė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.

Kartu jis nurodė, kad dar trys žmonės, kurie galėjo būti po griuvėsiais, buvo kitoje vietoje. Pasak jo, du žmonės buvo sužeisti.

„Moteris, kurios duomenys nežinomi, yra be sąmonės, labai sunkios būklės. Antrasis vyras, gimęs 1968 m., patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus“, – sakė pareigūnas.

Jis nurodė, kad griuvėsių šalinimo darbus apsunkino specialios technikos trūkumas, taip pat tai, kad po oro raketų smūgio rusai jau daugiau kaip 10 kartų šaudė iš artilerijos ir „Grad“ sistemų. Komunalininkai tris kartus turėjo nutraukti nuolaužų analizę.

„Nuo balandžio 28 d. po griuvėsiais yra moteris, kurios negalime ištraukti dėl specialios įrangos trūkumo“, – sakė A. Barabašas.

Anot jo, rusai kasdien smogia miestui, bandydami jį sulyginti su žeme.

Rusija antradienį pranešė, kad Kyjivo pajėgos nužudė vieną Belgorodo srities, į kurią, kaip teigė rusų pareigūnai, pirmadienį iš Ukrainos teritorijos įsiveržė ginkluota grupuotė, gyventoją.

„Labai apgailestaujame, bet turime aukų. Nuo Ukrainos pajėgų rankos žuvo taikus civilis – Kozinkos gyvenvietės gyventojas. Reiškiame nuoširdžiausią užuojautą visiems giminaičiams ir artimiesiems“, – „Telegram“ platformoje pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Ukrainos raketinės pajėgos smogė trims priešo vadavietėms ir keturioms teritorijoms, kuriose buvo sutelkta ginkluotė ir karinė technika.

Per parą Ukrainos gynėjai surengė 14 oro smūgių į rusų užpuolikų koncentracijos rajonus, pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją nuo 18 val.

„Gynybos pajėgų aviacija per parą sudavė 14 smūgių į priešo personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonus, iš jų 3 – į priešlėktuvinių raketų sistemas. Per šias dienas buvo sunaikinti 4 priešo smogiamieji “Shahed„ tipo bepiločiai orlaiviai“, – sakoma pranešime.

Taip pat, kaip pažymima, kad raketiniai ir artilerijos daliniai smogė trims vadavietėms, keturioms ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos vietoms, vienam šaudmenų sandėliui, dviem artilerijos dalinių ugnies pozicijoms ir dar trims svarbiems priešo taikiniams.

Be to, pažymima, kad šiomis dienomis Ukrainos teritorijoje priešo raketų smūgių nebuvo, tačiau priešas sudavė 25 oro smūgius ir atliko daugiau kaip 20 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

Rusijos okupantai pagrindines puolimo pastangas sutelkia penkiomis kryptimis. Smarkūs mūšiai tęsiasi Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis, per dieną jose įvyko 16 susirėmimų.

Kaip pažymima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, Bachmuto ir Marijinkos kryptys tebėra karo veiksmų epicentre. Kupjansko kryptimi priešas per dieną puolamųjų operacijų nevykdė.

„Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas toliau vykdo gynybines operacijas. Jis nenustoja naikinti gyvenviečių, esančių netoli kovos linijos, infrastruktūros“, – nurodoma pranešime.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime dalyvavęs krašto apsaugos viceministras antradienį paragino Bendriją kaip galima skubiau įgyvendinti įsipareigojimą suteikti Ukrainai milijoną vienetų amunicijos.

„Ukraina įžengė į lemiamą karo etapą, todėl Europos Sąjunga ir valstybės narės turi kaip galima skubiau įgyvendinti savo įsipareigojimą Ukrainai ir suteikti 1 mln. amunicijos vienetų. Ukrainos pergalė kare bus ilgalaikės taikos Europoje pagrindas“, – pranešime spaudai cituojamas viceministras Žilvinas Tomkus. 

ES Užsienio reikalų Tarybos gynybos klausimais susitikime Briuselyje buvo diskutuojama, kaip paspartinti karinę paramą Ukrainai bei užtikrinti reikalingos amunicijos gamybą ir tiekimą, pranešė ministerija.

Šių metų kovo mėnesį neformaliame ES gynybos ministrų susitikime Stokholme buvo sutartas plačios apimties veiksmų planas dėl šaudmenų tiekimo Ukrainai ir bendrų ginkluotės įsigijimų išnaudojant ES institucijas ir mechanizmus.

ES valstybės prisiėmė politinį įsipareigojimą per 12 mėnesių perduoti Ukrainai 1 mln. amunicijos vienetų. 

Pasak ministerijos, antradienio susitikime ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Josepas Borrellis informavo ministrus, jog valstybės jau suteikė Ukrainai nemažą kiekį amunicijos, kuri kritiškai svarbi Ukrainos pasirengimui atkovoti užimtas teritorijas.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Žilvinas Tomkus

Ž.Tomkus patvirtino, kad Lietuva planuoja dalyvauti bendruose amunicijos pirkimuose, kurie bus inicijuoti tiek ES institucijų, tiek kitų valstybių. Pasak viceministro, dabar svarbiausia užtikrinti kuo skubesnį amunicijos pristatymą Ukrainos kariuomenei, todėl Lietuva tikisi, kad konkretūs bendrų įsigijimų kontraktai ir jų sąlygos bus žinomi jau pačiais artimiausiais mėnesiais.

Pasak ministerijos, Lietuva taip pat aktyviai remia būtinybę išlaikyti lankstumą ES formatuose perkant amuniciją bei kitą ginkluotę ne tik iš ES valstybių, bet ir iš trečiųjų šalių-sąjungininkių. Tai ypač svarbu įvertinus esamą riziką, kad Europos gynybos pramonė gali nespėti pakankamai išplėsti gamybos pajėgumų amunicijos tiekimui Ukrainos kariuomenei.

Viceministras taip pat dalyvavo Europos gynybos agentūros Valdančiosios tarybos susitikime, kuriame aptarė pirmąsias pamokas iš karo Ukrainoje ir tai, kokių pajėgumų ES, bendradarbiaujant su NATO, reikia ruošiantis kylančioms grėsmėms. 

Belgorodo srityje atšauktas antiteroristinis režimas, antradienį pranešė regiono vadovas.

Platformoje „Telegram“ gubernatorius Viačeslavas Gladkovas parašė, kad buvo priimtas sprendimas atšaukti išvakarėse paskelbtą režimą.

Rusija praneša, kad prie Ukrainos sienos esanti Belgorodo sritis per kovas su grupe, esą patekusia iš Ukrainos, buvo ilgai apšaudoma iš artilerijos pabūklų ir minosvaidžių. Ukraina neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

Gynybos ministerija anksčiau antradienį nurodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atstūmė, o vėliau sunaikino kovotojų grupę ir karinę techniką.

„Vykdant antiteroristinę operaciją nacionalistų formuotės buvo blokuotos ir sunaikintos oro smūgiais ir artilerijos ugnimi“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad iš devynių pasienio kaimų buvo evakuoti civiliai gyventojai.

Atsakomybę už įsibrovimą į Belgorodo sritį prisiėmė vieno antikremliško Rusijos judėjimo – „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“) – nariai.

„Telegram“ kanalu, kuris, kaip teigiama, atstovauja „Legion „Svoboda Rossii“, paskelbtame vaizdo įraše kariškais drabužiais vilkinčių vyrų apsuptas atstovas sako: „Rusija bus laisva!“

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos savanorių korpuso kariai prie Graivorono pasienio posto Belgorodo srityje

Pirmadienį Rusija skelbė, kad jos kariai ir žvalgybos agentai siekia likviduoti šalies sieną kirtusią ukrainiečių diversantų grupę. Ukraina paneigė, kad yra susijusi su įsiveržimu į Rusijos teritoriją, apie kurį paskelbė rusų pareigūnai.

Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad ukrainiečiai nekariauja užsienio teritorijose.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Belgorodo sritis ne kartą buvo apšaudyta, per šias atakas žuvo dešimtys žmonių.

Rusijos valdžios institucijos Belgorodo regione pirmadienį įvedė antiteroristinį režimą – tai pirmas toks atvejis nuo karo Ukrainoje pradžios. 

Britanijos gynybos ministerija pažymėjo, kad „Rusija savo pasienio regionuose susiduria su vis didesne grėsme įvairių sričių saugumui: prarandami koviniai orlaiviai, vykdomos savadarbių sprogstamųjų užtaisų atakos prieš geležinkelio linijas, o dabar – ir tiesioginiai partizanų veiksmai“.

Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad dėl pastarųjų įvykių Belgorodo srityje gali būti atsakingos rusų partizanų grupės. 

„Vienintelė politinė varomoji jėga totalitarinėje šalyje... visuomet būna koks nors ginkluotas partizaninis judėjimas“, – pirmadienį sakė jis.

Pagal „antiteroristinį“ režimą suteikiami specialūs įgaliojimai saugumo tarnyboms, taip pat taikomi įvairūs apribojimai ir priemonės, įskaitant sustiprintą saugumą, tapatybės tikrinimą ir ryšių stebėjimą. 

Panašus režimas galiojo Čečėnijoje 1999–2009 metais, per antrą Rusijos karinę kampaniją prieš sukilėlius šiame Kaukazo regione.

Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas praėjusį mėnesį pradėjo inicijuoti pokyčius prezidento Joe Bideno administracijoje dėl Ukrainos pilotų apmokymo skraidyti F-16 naikintuvais po to, kai Europos sąjungininkai jam pranešė, kad nori tęsti mokymus, pirmadienį leidiniui „The New York Times“ tvirtino vienas JAV gynybos pareigūnas.

Teigiama, kad po balandžio pabaigoje vykusio susitikimo Ramšteino formatu į Vašingtoną grįžęs L.Austinas kalbėjosi su aukšto rango J.Bideno administracijos pareigūnais apie tai, kad atėjo laikas keisti poziciją dėl mokymų ir bent jau siekti, kad kitos šalys perduotų Ukrainai kovinių lėktuvų.

Pagrindinė priežastis anksčiau sulaikydavusi JAV administraciją nuo bet kokių veiksmų naikintuvų perdavimo link buvo nuogąstavimai, jog lėktuvai bus panaudoti taikiniams Rusijos gilumoje. 

„Reuters“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Pentagono pareigūnai taip pat ne kartą teigė, kad kitų ginklų, ypač naudojamų priešlėktuvinei gynybai, reikia skubiau, o didelė F-16 kaina – iki 63 mln. dolerių už kiekvieną, priklausomai nuo modelio, – gali reikšti, kad kiti ginklai ir atsargos bus išstumti iš karinės pagalbos paketų.

Tačiau JAV pasipriešinimas vyko pagal gerai žinomą schemą, pastebėjo „The New York Times“ žurnalistai.

Panašu, kad Pentagonas, galiausiai, pakeitė savo poziciją dėl naikintuvų kaip ir dėl amerikietiškų tankų „M1 Abrams“ tiekimo Ukrainai.

Kelios NATO šalys Europoje, turinčios savo arsenaluose F-16, paragino dėti tarptautines pastangas, kad būtų galima rengti mokymus ir perduoti naikintuvus Ukrainai. Tačiau tam reikalingas Amerikos leidimas.

Tapatybės nenorėjęs atskleisti JAV pareigūnas tikino, jog šalies gynybos sekretorius sulaukė vieningo J.Bideno aukšto rango nacionalinio saugumo pareigūnų pritarimo.

Pasak leidinio, nesitikima, kad lėktuvai, kurie laikomi ketvirtosios kartos karo lėktuvais, vertinant jų greitį, valdymo sistemas, stebėjimo galimybes, slaptumą ir ginkluotę, atliks svarbų vaidmenį numatomame Ukrainos kontrpuolime, nes mokymai užtruks kelis mėnesius, o kontrpuolimo veiksmai galimai jau bus prasidėję.

Tačiau JAV gynybos sekretorius L.Austinas tiki, kad Ukraina turėtų turėti ketvirtosios kartos oro pajėgumus, todėl mokymai yra prasmingi.

Dalį apgulto Bachmuto miesto tebekontroliuoja Ukraina, antradienį išskirtiniame interviu CNN tvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Jei jie [rusai] mano, kad užėmė Bachmutą, galiu pasakyti, kad tai netiesa. Šiai dienai dalį Bachmuto tebekontroliuojame mes“, – CNN korespondentui Frederikui Pleitgenui sakė sekretorius.

„Negaliu sakyti, kad visa, bet dalis Bachmuto vis dar yra mūsų taikikliuose“, – pridūrė jis.

Anaiptol nei teigia didelė dalis Vakarų ekspertų, O.Danilovas toliau gynė Kyjivo sprendimą kuo ilgiau išlaikyti miestą.

„Kalbant apie Bachmutą, tai buvo strateginio lygmens sprendimai. Gynybinė operacija buvo nuolat kontroliuojama vyriausiojo vado štabo posėdžiuose. Supratome, kodėl tai darome“, – aiškino jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys su haubica prie Bachmuto

„Bachmuto kryptimi žuvo daug rusų karių, ne tik “Wagner„, bet ir specialiųjų pajėgų kovotojų, oro desanto karių ir kitų Rusijos kariuomenės rūšių atstovų. Buvo sunaikinta labai daug technikos, jie ten išeikvojo labai daug šaudmenų.“

„Tai buvo mūsų strateginė gynybinė operacija, kuri mums buvo sėkminga, atsižvelgiant į tai, kad 10 mėnesių laikėme teritoriją, kurioje kasdien juos naikinome, – pridūrė jis.  – Jie negalėjo užimti Bachmuto 10 mėnesių. Kuo jie gali pasigirti?“

Savaitgalį privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad jo kariai užėmė „visas teritorijas, kurias žadėjo užimti, iki paskutinio kvadratinio centimetro“.

Tačiau Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos vis dar užima „nedidelę miesto dalį“, tačiau antradienį kovos „sumažėjo“.

Dėl ilgai laukto Ukrainos kontrpuolimo laiko Danilovas sakė, kad galutinį žodį tars prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kai sprendimas bus priimtas, Rusija tai tikrai pajus“, – užbaigė jis.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas CNN pareiškė, kad už tarpvalstybinę ataką Belgorode atsakingi rusai, kurie nori atsikratyti tamsiosios pusės savo šalyje, ir kaip ir kiti Ukrainos vyriausybės atstovai paneigė bet kokį Kyjivo dalyvavimą.

„Jie yra rusai, tai jų šalis ir jie turi teisę ten būti, – antradienį išskirtiniame interviu CNN žurnalistui Frederikui Pleitgenui sakė O.Danilovas. – Yra rusų, kurie yra šviesos pusėje ir kurie išvyko kovoti su tamsa, dabar egzistuojančia Rusijoje.“

Saugumo ir gynybos tarybos sekretorius griežtai atmetė Maskvos mestus kaltinimus Kyjivui dėl Ukrainos dalyvavimo ir sakė, kad incidentas Belgorode yra išimtinai Rusijos reikalas.

„Ten vyksta įvykiai, susiję su sektoriumi, kurį, mūsų nuomone, turėtų komentuoti arba vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, t.y. Vladimiras Putinas, arba gynybos ministras, arba kas nors kitas, – tvirtino aukšto rango pareigūnas. – Jie yra Rusijos Federacijos piliečiai.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Jei tai buvo rusų vaikinai, kurie kirto sieną, tai klausimas Saugumo tarnybai, jie turi saugoti šią sieną, kariuomenė turi ją saugoti, – pridūrė jis. – Dar kartą pabrėžiu, tai klausimas rusams, kurie šiandien yra Belgorodo srityje“.

Pirmadienį Ukraina patvirtino, kad įsiveržimo grupę sudarė Rusijos piliečiai. Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos agentūros atstovo Andrijaus Jusovo, išpuolį įvykdė grupė, kuri buvo „gynybos ir saugumo pajėgų dalis“ Ukrainoje, tačiau Rusijoje veikė kaip „nepriklausomi subjektai“.

Ukraina turėtų turėti visus ginklus, kuriuos konflikto atveju naudotų pati NATO. Tačiau, nors sąjungininkių karinė parama po truputį dislokuojama mūšio lauke, Vokietija pareiškė, kad dar galėtų suteikti kariaujančiai šaliai „Taurus“ sparnuotųjų raketų.

Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris interviu metu leidiniui „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ tvirtino, kad tokių ginklų perdavimas galėtų išplėsti paramos Ukrainai strategiją.

„Ukrainos partneriai dabar turi eiti į priekį ir aprūpinti Ukrainą viskuo, ką Ukraina gali naudoti bendrose karinėse operacijose ir kas yra leistina pagal tarptautinę teisę“, – sakė R.Kiesewetteris.

„IMAGO“/„Scanpix“/Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris

Jo nuomone, labai naudingas indėlis būtų vokiškos „Taurus“ sparnuotosios raketos, kurių veikimo nuotolis siekia 400-500 kilometrų.

„Čia nebeturėtų būti jokių raudonų linijų“, – pareiškė politikas, kalbėdamas apie papildomų ginklų perdavimą Ukrainai.

Antžeminė sparnuotoji raketa TAURUS KEPD yra britų raketos „Storm Shadow“ analogas. Tačiau jos veikimo nuotolis daug didesnis ir siekia iki 500 km. Vokietija savo oro pajėgoms užsakė 600 kovinių ir 14 mokomųjų „Taurus“ raketų.

Šios raketos kovinės galvutės detonavimo sistema gali būti užprogramuota sprogdinimui ore arba po žeme. Sprogimo ore atveju abu užtaisai detonuojami vienu metu.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ukrainiečių pilotų mokymas įvaldyti vakarietiškus naikintuvus F-16 nenurodo, kad NATO tampa konflikto šalimi, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

J.Stoltenbergas ne pirmą kartą pabrėžė, kad Ukraina turi teisę gintis.

„Mes padedame Ukrainai ginti šią teisę, – sakė jis žurnalistams Briuselyje. – Dėl to NATO ir NATO sąjungininkai netampa konflikto šalimi“.

Pirmadienį aukšto rango Rusijos diplomatai pareiškė, kad F-16 naikintuvų perdavimas Ukrainai iškels klausimą dėl NATO vaidmens konflikte.

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Baidenas penktadienį  išreiškė sutikimą Ukrainos pilotų mokymo programoms, skirtoms F-16 lėktuvams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino J.Bideną, kad lėktuvai nebus naudojami Rusijos teritorijoje.

„Tai svarbus žingsnis, kuris, matyt, leis mums vėliau tam tikru etapu pristatyti naikintuvus“, – tvirtino J.Stoltenbergas, kuris šį žingsnį apibūdino kaip „labai aiškų signalą, kad esame čia ilgam ir kad Rusija negali mūsų laukti“.

Tuo tarpu naikintuvų šalių koalicija derino konkretų mokymų pradžios tvarkaraštį.

„Dabar, kai turime žalią šviesą, procesą paspartinsime“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren žurnalistams susitikimo su ES kolegomis Briuselyje kuluaruose.

Jos teigimu, mokymai yra koordinuotos Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir kitų sąjungininkių pastangos ir kad prie jų gali prisijungti daugiau šalių.

Vokietijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad ieško būdų, kaip paremti naikintuvų koaliciją.

„Nagrinėjame kelias galimybes, kurias teoriškai galime turėti“, – sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

„Tačiau tai nebus reikšminga, nes mes paprasčiausiai neturime savo naikintuvų F-16 ir vargu ar galėsime daug padėti mokant pilotus“, – pridūrė jis.

Pasak Belgorodo gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, antradienį Ukrainos sieną kirtę kovotojai neįsiveržė į Rusijos Belgorodo srities Borisovsko rajoną.

„Pranešimai gaunami iš Borisovskio rajono: Bogun-Gorodoko kaimo, ūkio „Lozovaja Rudka“ ir Capovkos kaimo. Mūsų duomenimis, buvo apšaudymas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, buvo [smūgių]“, – pranešė srities gubernatorius susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Kai kurie socialinės žiniasklaidos kanalai šią informaciją pradeda interpretuoti kaip diversinės ir žvalgybinės grupės įvažiavimą ir bando sukelti žmonėms paniką. Jokio įvažiavimo nebuvo. FSB, Nepaprastųjų situacijų ministerija ir Gynybos ministerija šios informacijos nepatvirtina. Kariuomenė dirba“, – sakė jis.

Pirmadienį atsakomybę už išpuolį Rusijos pietvakariniame Belgorodo regione prisiėmė prieš Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nusistačiusi Rusijos piliečių grupė, kuri yra susijusi su Ukrainos kariuomene.

„Telegram“ žinutėje grupės, pasivadinusios „Rusijos laisvės legionu“ ir „Rusijos savanorių korpusu“, teigė „išvadavusios“ gyvenvietę Belgorodo srityje, kuri ribojasi su Ukraina.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad Ukrainai išmokėta dar viena Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paramos paketo.

„Šia priemone ES siekia padėti Ukrainai patenkinti neatidėliotinus finansinius poreikius, teikdama stabilią, nuspėjamą ir solidžią finansinę paramą šiais metais“, – nurodoma EK pranešime.

Pernai gruodį ES Taryba patvirtino sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023-aisiais – 18 mlrd. eurų su 10 metų lengvatiniu laikotarpiu. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį išlaidų palūkanoms. Garantijos šiam skolinimuisi bus teikiamos iš ES biudžeto arba Bendrijos valstybių narių. Ukraina paskolas turės grąžinti per 35 metus nuo 2033-ųjų.

EK primena, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį Europos parama Ukrainai ir jos gyventojams jau siekia maždaug 70 mlrd. eurų. Šią sumą sudaro ES, jos atskirų valstybių narių ir Europos finansų institucijų finansinė, humanitarinė, nepaprastosios padėties biudžeto ir karinė parama, taip pat lėšos, skirtos padėti ES valstybėms narėms tenkinti Ukrainos karo pabėgėlių poreikius.

Iš Rusijos pasienio gyvenviečių Glotovo ir Kozinkos Belgorodo srityje evakuota apie 100 civilių gyventojų, antradienį pranešė vietos valdžia. 

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad rūpinasi vietos gyventojų evakuacija.

„Nuo vakar vakaro mūsų operatyvinė grupė, vadovaujama regiono saugumo departamento vadovo Jevgenijaus Vorobjovo, evakuoja civilius gyventojus iš Glotovo ir Kozinkos. Iš viso šiuo metu išvežta apie 100 žmonių, tarp jų yra prikaustytų prie lovos ir vaikų“, – rašė regiono gubernatorius.

Anksčiau antradienį V.Gladkovas pranešė, kad Kozinka ir Glotovo gyvenvietės pirmadienį buvo apšaudytos iš minosvaidžių ir artilerijos.

„AP“/„Scanpix“/Apšaudytas pastatas Belgorodo regione

Baltarusija dalyvavo neteisėtai deportuojant vaikus iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų, teigiama preliminarioje ataskaitoje, kurią parengė tremtyje gyvenantys Baltarusijos opozicijos lyderiai, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Nacionalinė antikrizinė vadovybė, prezidento Aleksandro Lukašenkos vyriausybės politinių oponentų grupė, teigė, kad 2150 ukrainiečių vaikų, tarp jų našlaičiai nuo 6 iki 15 metų, buvo išvežti į vadinamąsias poilsio stovyklas ir sanatorijas Baltarusijos teritorijoje.

Buvęs Ukrainos vyriausiasis prokuroras naujienų agentūrai pernai sakė, kad būta priverstinio ukrainiečių deportavimo į Rusiją ir Baltarusiją atvejų.

Ukraina tvirtina, jog nuo visiškos invazijos pradžios maždaug 20 tūkst. vaikų buvo neteisėtai perkelti į Rusiją, kai kurie iš jų buvo atiduoti įvaikinti.

Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaiko teisių ombudsmenei Marijai Lvovai-Belovai dėl dviejų karo nusikaltimų už šimtų ukrainiečių vaikų perkėlimą į Rusiją.

Londono universitetinio koledžo docentė, vaiko teisių teisės specialistė Julija Ioffe teigė, kad jei Baltarusijos vyriausybei pateikti kaltinimai pasitvirtintų, „labai tikėtina“, kad šalis pažeistų Vaiko teisių konvenciją.

Baltarusijos veiksmai taip pat gali būti prilyginami nusikaltimui žmoniškumui – „prievartiniam gyventojų perkėlimui“ pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, jei yra pakankamai įrodymų, kad prievartiniai perkėlimai buvo plačiai paplitę arba sistemingi.

Baltarusija bet kuriuo atveju negali būti laikoma neutralia šalimi, į kurią vaikai galėtų būti teisėtai evakuojami, nes nėra duomenų, kad Ukraina būtų davusi sutikimą.

Moldovos prezidentė Maia Sandu, duodama interviu naujienų portalui „Euronews Romania“, paklausta, ar Rusijos lyderis Vladimiras Putinas bus suimtas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo orderį, jei atvyks į Moldovą, atsakė užtikrintai.

„Taip. Moldovos Respublika yra pasirašiusi susitarimą dėl baudžiamojo teismo, ir Moldova gerbs teismo sprendimą“, -pareiškė šalies lyderė.

Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį V.Putinui ir vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo į Rusiją.

Pagal idėją V.Putinas turėtų būti suimtas 123 šalyse, kurios ratifikavo Romos statutą arba pripažino TBT jurisdikciją. Šis orderis galios visą likusį kaltinamųjų gyvenimą.

Rusija pareiškė, kad nepripažįsta teismo jurisdikcijos, o vėliau įtraukė teismo prokurorą Karimą Chaną į ieškomų asmenų sąrašą ir pareiškė kaltinimus jam nedalyvaujant.

„AP“/„Scanpix“/Moldovos prezidentė Maia Sandu

Maskva antradienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl antrą dieną vykstančių susirėmimų Belgorodo regione, sprogimams verčiant bėgti civilius gyventojus.

Rusija praneša, kad prie Ukrainos sienos esanti Belgorodo sritis per kovas su grupe, esą patekusia iš Ukrainos, buvo ilgai apšaudoma iš artilerijos pabūklų ir minosvaidžių. Ukraina neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad iš devynių pasienio kaimų buvo evakuoti civiliai gyventojai.

„Tai, kas įvyko vakar, kelia didelį susirūpinimą ir dar kartą patvirtina, kad ukrainiečių kovotojai tęsia savo veiklą prieš mūsų šalį“, – antradienį reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Vėliau antradienį rusų Gynybos ministerija nurodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atstūmė, o vėliau sunaikino kovotojų grupę ir karinę techniką.

„Vykdant antiteroristinę operaciją nacionalistų formuotės buvo blokuotos ir sunaikintos oro smūgiais ir artilerijos ugnimi“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Reuters“ praneša, kad buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas valstybinei naujienų agentūrai RIA pareiškė, kad kuo naujesnių ginklų Ukraina gaus iš Vakarų rėmėjų, tuo didesnė bus „branduolinės apokalipsės“ rizika.

RIA citavo D.Medvedevą, dabar einantį Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas ir griežtai pasisakantį už šalies invaziją į Ukrainą, sakantį, kad Kyjivo neigimas, jog jis dalyvavo ginkluotame įsiveržime į Rusijos pasienio regioną Belgorodą, yra „melas“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Rusijos pajėgos vėl atakavo Avdijivkos miestą Donecko srityje. Jiems apšaudžius miestą raketomis ir lėktuvais, buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

„Mažiausiai du žmonės buvo sužeisti dėl apšaudymo iš oro Avdijivkoje“, – rašė jis.

Avdijivkos sektorius laikomas vienu karščiausių fronte. Šiuo metu mieste gyvena 1 700 žmonių, nepaisant to, kad miestas nuolat apšaudomas.

Antradienį paaiškėjo, kad šiame mieste, kuriam vien per pastarąją parą teko atlaikyti 15 atakų, buvo sužeisti du žmonės. Naujausiais duomenimis, iš miesto evakuoti visi vaikai. Teigiama, kad nepaisant Rusijos atakų, kai kurių vaikų tėvai juos slėpė, kad išvengtų evakuacijos.

Pastaruoju metu Rusijos Federacijos Briansko sritis išgyvena neramius laikus. Antradienį už 30 km nuo Briansko miesto esančioje gamykloje kilo gaisras, pranešė susirašinėjimo platformos  „Telegram“ kanalas  „Mash“.

 „LLC SPE Alexander" gamykloje Diatkove, Briansko srityje, dega sandėlis. Iš objekto kyla dūmų stulpas. Iki Briansko yra apie 30 kilometrų“, – sakoma pranešime.

Žinoma, kad gaisras kilo 8.28 val. Į įvykio vietą išsiųsti penki ugniagesių ekipažai.

 „Atviras gaisras buvo užgesintas 9.13 val. ryto, šiuo metu vyksta likvidavimo darbai. Niekas nenukentėjo, gaisro priežastis kol kas nežinoma“, – teigiama socialinėje žiniasklaidoje.

Tai ne pirma tokia ekstremali situacija šiame Rusijos regione.

Gegužės 13 d. sprogimas įvyko Rusijos Briansko srityje, gamyklos  „Konservsushprod“, gaminančios sausus davinius rusų pajėgoms, teritorijoje.

Gegužės 2 d. tame pačiame rajone buvo susprogdintas geležinkelis, nuo bėgių nuriedėjo 20 prekinių vagonų.

Kovo mėn. rusai apkaltino Ukrainą, kad ši neva pasiuntė savo diversinę žvalgybos grupę į Briansko srities pasienio rajoną, ir ten prasidėjo mūšiai. Ta pati situacija pasikartojo ir balandžio 6 d., kai Rusijos Federacija tariamai pareiškė, kad  „Ukrainos diversinė grupė“ bandė prasiskverbti į Sluchovsko kaimą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronto sektoriuje prie Bachmuto, Donecko srityje, žengia į priekį flangais ir turi nedidelį atramos tašką, naujienų portalui „RBC-Ukraine“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas.

„Generolas Syrskis išpažįsta aktyvios gynybos principą. Mes čia neturime jokio pranašumo nei personalo, nei technikos požiūriu. Bet ten, kur yra galimybė, kur turime tinkamą taktinę struktūrą, jai naudojame kombinuotą Vakarų ir sovietų ginkluotę, rengiame kontratakas ir judame į priekį“, – pažymėjo jis.

Pasak S.Čerevato, per pastarąją savaitę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko pasistūmėti nuo 150 metrų iki 2 kilometrų per dieną.

„Per pastarąją parą (pokalbis vyko gegužės 22 d. – red.) įvairiuose rajonuose pasistūmėjome 250-400 metrų. Tai nėra daug. Tačiau tai leidžia mums užimti dominuojančias aukštumas, kad galėtume geriau smogti priešo grupuotei Bachmute“, – teigė Ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai prie Bachmuto

S.Čerevatas patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Bachmute turi nemažai pastatų ir kad ukrainiečių kariškiams vis dar priklauso įtvirtinimai, tranšėjos ir atraminiai punktai, įskaitant pietvakarinę miesto dalį.

Kartu jis atsisakė įvardyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamos teritorijos procentinę dalį Bachmute, tačiau pripažino, kad tai yra anksčiau Ukrainos gynybos viceministrės Hannos Maliar įvardinta „Orlaivių“ teritorija.

„Negaliu pasakyti išsamiau. Tai nedidelis priešakinis pylimas, kurį laikome, kad neleistume rusams visiškai užimti miesto. Ten galima pristatyti amuniciją ir viską, kas būtina gynybai“, – sakė S. Čerevatas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas pabrėžė, kad Ukrainos karinė vadovybė, priešingai nei Rusijos jėgos, nesukuria „jokių legendų, kad tai didelis puolimas“, nes „tai yra sėkmingos gynybinės operacijos Bachmuto sektoriuje dalis“.

„Kodėl ji sėkminga? Todėl, kad pasiekėme savo pagrindinius tikslus. Neleidome jiems prasiveržti, sulaužyti mūsų kovinės tvarkos, sunaikinti ten kovojančios mūsų grupės ir ją apsupti. Be to, padarėme jiems didžiulių nuostolių“, – aiškino S.Čerevatas.

Aukšto rango Rusijos pareigūnas, kuriam Vakaruose taikomos sankcijos dėl Maskvos karo Ukrainoje, antradienį apsilankė Saudo Arabijoje ir surengė derybas su savo kolega karalystėje, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Rusijos vidaus reikalų ministro Vladimiro Kolokolcevo vizitas į Rijadą įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai penktadienį Saudo Arabijos Raudonosios jūros uostamiestyje Džidoje vykusiame Arabų lygos viršūnių susitikime kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šie vizitai rodo, kad karalystė ir Persijos įlankos arabų šalys, kurios tradiciškai yra Jungtinių Valstijų saugumo partnerės, karo Ukrainoje metu palaiko santykius su Maskva.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas ir Saudo Arabijos vidaus reikalų ministras princas Abdulazizas bin Saudas

Valstybinė Saudo Arabijos spaudos agentūra pranešė, kad V.Kolokolcevas susitiko su Saudo Arabijos vidaus reikalų ministru princu Abdulazizu bin Saudu.

„Posėdžio metu buvo aptarti būdai, kaip sustiprinti abiejų šalių vidaus reikalų ministerijų bendradarbiavimą saugumo srityje, be to, aptarti įvairūs bendro intereso klausimai“, – sakoma pranešime.

Rusijos žiniasklaida iš karto nepranešė apie šį vizitą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad „Ukrainos kovotojai“ vis dar aktyviai veikia Rusijos pasienio regione Belgorode, praėjus dienai po to, kai vietos valdžios institucijos paskelbė apie antiteroristinę operaciją, kuria siekiama atremti, jų teigimu, diversinę grupę iš Ukrainos, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad Rusijos karinė kampanija Ukrainoje buvo pradėta siekiant užkirsti kelią tokiems įsiveržimams.

Jis taip pat teigė, kad Rusijos pusė turi dėti daugiau pastangų, kad užkirstų kelią tokiems incidentams.

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Su įvykiais Belgorode susijusi grupuotė save įvardijo kaip etninių rusų antikremlišką miliciją. Paklaustas apie tai, D.Peskovas pareiškė, kad Ukrainoje yra daug etninių rusų, o užpuolikai tebėra „ukrainiečių kovotojai“.

Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas anksčiau informavo, kad dėl šio incidento buvo perkelti gyventojai iš devynių regiono gyvenviečių.

Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė naujausią informaciją apie padėtį jo vadovaujamoje srityje.

Vaizdo įraše jis pakartojo, kad regione galioja kovos su terorizmu įsakymas ir kad „tęsiamas teritorijos valymas nuo padarinių“.

V.Gladkovo teigimu, daug gyvenviečių buvo „apšaudomos iš minosvaidžių ir artilerijos“.

„MLRS buvo nutaikyti į gyvenamuosius pastatus ir civilius gyventojus, sprogstamieji užtaisai buvo mėtomi iš kvadrokopterių. Dėl to sužeista 12 civilių gyventojų, užfiksuota žala 29 privatiems namams ir trims automobiliams. Šiuo metu 14-oje gyvenviečių nėra elektros, atstatymo darbus pradėsime, kai leis operatyvinė situacija“, – rašė jis.

Anksčiau jis paskelbė vaizdo pareiškimą, kuriame įspėjo gyventojus negrįžti į namus nukentėjusiose teritorijose.

Plačiau apie įvykius Belgorode skaitykite ČIA.

Kinijoje viešintis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas sakė, kad dvišalė prekyba tarp Kinijos ir Rusijos šiais metais gali siekti 200 mlrd. dolerių (185 mlrd. eurų), palyginti su 190 mlrd. dolerių (176,1 mlrd. eurų) pernai. Jau per pirmuosius tris šių metų mėnesius abiejų šalių prekyba pasiekė 53,8 mlrd. dolerių (49,9 mlrd. eurų) , t. y. beveik 40 proc. daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

M.Mišustinas tvirtino, kad Rusija ir toliau eksportuos energiją į Kiniją ir gali padidinti žemės ūkio produktų eksportą.

Šį mėnesį Kinijos muitinė įtraukė Rusijos Vladivostoką į savo tranzitinių uostų sąrašą – sprendimas įsigalios nuo birželio 1 d. Tai bus pirmas kartas, kai kinai galės patekti į Vladivostoką nuo tada, kai ši teritorija prieš 163 metus buvo atiduota iš Čingų dinastijos.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos premjeras Michailas Mišustinas ir Kinijos ministras pirmininkas He Lifeng

Antradienį paskelbtame oficialiame pareiškime Rusijos valdžios institucijos nurodė, kad pirmadienio įvykius Belgorodo rajone laiko nusikaltimais pagal straipsnius dėl terorizmo, pasikėsinimo į teisėsaugos pareigūnų gyvybę, tyčinio turto naikinimo ir kitų.

„Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų, numatytų Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 205, 317, 105, 167, 222, 222.1 straipsniuose (teroristinis aktas, kėsinimasis į teisėsaugos pareigūnų gyvybę, pasikėsinimas nužudyti, tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, neteisėta ginklų ir sprogmenų apyvarta).

Tyrimo duomenimis, 2023 m. gegužės 22 d. Ukrainos ginkluotų formuočių atstovai užpuolė Belgorodo srities Graivoronsko rajoną. Gyvenamieji ir administraciniai pastatai, civilinės infrastruktūros objektai buvo apšaudomi iš minosvaidžių ir artilerijos. Dėl šių nusikalstamų veiksmų buvo sužeisti keli civiliai gyventojai.“

Teigiama, kad šiuo metu vykdomos tyrimo ir operatyvinės priemonės, kuriomis siekiama nustatyti užpuolikų tapatybę ir visas įvykio aplinkybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį aplankė jūrų pėstininkų pajėgas fronto linijoje minint Ukrainos jūrų pėstininkų dieną.

Apie tai pranešta prezidento kanalu platformoje „Telegram“.

„Mūsų gynėjai. Fronto linija. Šiandien esu čia, kad pasveikinčiau mūsų karius su Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų diena. Šlovė kiekvienam, ginančiam Ukrainą!“ – rašoma pareiškime. Jis taip pat pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti, kaip kariams prezidentas įteikia apdovanojimus.

Prezidento biuras nurodė, kad V.Zelenskis lankosi rytiniame Donecko regione.

„Prezidentas Volodymyras Zelenskis, grįžęs iš užsienio vizito, aplankė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešakines pozicijas Vuhledaro-Maryjinkos gynybinėje linijoje Donecko srityje“, – sakoma prezidentūros pranešime.

Ukrainiečių kariai per Maskvos pajėgų žiemos puolimą aplink Vuhledarą sulaikė rusų karius ir Kremlius Donecko srityje pasiekė tik ribotų laimėjimų.

Prezidentūra nurodė, kad V.Zelenskis prie fronto lankėsi su aukšto rango pareigūnais, atsakingais už sausumos pajėgas tame ruože.

„Kiekvieną dieną mūšio lauke ukrainiečių jūrų pėstininkai įrodo, kad yra galinga jėga, naikinanti priešą, vaduojanti Ukrainos žemę ir vykdanti sunkiausias užduotis sunkiausiomis sąlygomis, – kalbėjo V.Zelenskis. – Mums reikia daugiau tokios jėgos. Todėl nuo šiandien reikšmingai didiname jūrų pėstininkų potencialą ir kuriame jūrų pėstininkų korpusą.“

Pranešime cituojami ir V.Zelenskio žodžiai, kad bus suformuota naujų brigadų, jos bus aprūpintos modernia įranga bei ginklais.

V.Zelenskis į frontą nuvyko sugrįžęs iš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Japonijoje ir pasakęs kalbą Arabų lygos viršūnių susitikimui Saudo Arabijoje.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis su Ukrainos jūrų pėstininkais

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ atgaivino planus tiesti naftotiekį, kuris sujungtų Ukrainos Odesos ir Lenkijos Gdansko uostus, taip sustiprinant šalių energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, skelbia Lenkijos žiniasklaida.

Visuomeninis transliuotojas „TVP Info“, remdamasis neoficialia informacija, pažymi, jog „Orlen“ vadovai grįžo prie kadaise nutraukto vamzdyno Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projekto.

Kaspijos jūros nafta per Ukrainą į Vakarų Europą buvo pradėta tiekti 2002-aisiais, Ukrainai pradėjus naudoti naftotiekį iš Pivdenio naftos terminalo netoli Odesos iki vakarinio Brodų miesto. Tada Europos Sąjunga parėmė jo pratęsimą iki Plocko Lenkijos centrinėje dalyje, o vėliau – iki Gdansko, kaip strateginį Europos saugumo projektą. 

2004 metais Lenkija ir Ukraina įsteigė bendrą įmonę šiam projektui įgyvendinti. Kita vertus, tuo metu Rusiją jau valdė prezidentas Vladimiras Putinas, kuris siekė, kad Europa taptų priklausoma nuo jo šalies žaliavų. Vykdydama šią politiką Rusija ėmėsi priemonių, kuriomis siekė užkirsti kelią Ukrainos-Lenkijos naftotiekio projekto sėkmei.

Po kelerių metų projektą atgaivino tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, užsitikrinęs Azerbaidžano, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos ir Ukrainos kolegų paramą. Tačiau jam žuvus 2010-ųjų balandį per mįslingą lėktuvo katastrofą Rusijoje, tuometinio Lenkijos premjero Donaldo Tusko ministrų kabinetas nusprendė atnaujinti santykius su Rusija. Planas tiesti dujotiekį iš Ukrainos į Lenkiją pradėtas stumti į šalį, o kai kurie vyriausybės ministrai suabejojo jo pelningumu.

Galutiniai šį projektą tuometinė Lenkijos vyriausybė nutraukė 2013-ųjų pabaigoje.

Pernai vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkija ėmėsi svarstyti galimybę atgaivinti naftotiekio tarp Ukrainos ir Lenkijos planą.

„Neoficialiomis žiniomis, šio projekto įgyvendinimas dabar yra vienas iš „Orlen“, kuriai vadovauja Danielis Obajtekas, prioritetų. Tačiau dėl vykstančio karo visi planai yra griežtai neviešinami“, – teigia „TVP Info“. 

Ukrainos Donecko, vieno iš okupuotų Donbaso regionų, kurį Rusijos Federacija teigia aneksavusi, karinės-civilinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko pranešė, kad šį rytą buvo smogta Torecko miestui.

„Šį rytą rusai smogė Toreckui – laimei, be aukų. Buvo apgadinta mokykla, kurioje įrengtas paramos gyventojams punktas, cerkvės priestatas ir aukštas pastatas 100 metrų spinduliu nuo epicentro. Pirminiais duomenimis, priešas naudojo aviacines bombas“, – tviteryje paskelbė P.Kyrylenko.

Buvęs Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Richardas Dannattas Jungtinės Karalystės televizijos kanalo „Sky News“ laidoje sakė, kad, jo nuomone, yra didelė tikimybė, jog Rusijos kariuomenės moralė gali palūžti, jei Ukrainos kontrpuolimas prasidės laimėjimais.

„Jie neturėtų jo pradėti, kol nėra pasiruošę. Jie elgiasi visiškai teisingai, kad integruoja ginklus, patarimus, įrangą ir mokymus, kuriuos jiems suteikė Vakarai.

Tačiau esu visiškai įsitikinęs, kad jų pasirinktu momentu, o manau, kad tas laikas jau gana arti, ir jų pasirinktoje vietoje, ir tai priklauso tik nuo jų, manau, kad jie turi galimybę, jei sugebės suduoti kelis lemiamus smūgius rusams, padaryti reikšmingą poveikį“, – teigė R.Dannattas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Jo įsitikinimu, tai nereiškia, kad karas baigsis per kelias dienas ar savaites.

„D diena 1944 m. birželio 6 d. buvo Normandijos kampanijos pradžia, bet ji truko gana ilgai“, – pridūrė buvęs štabo viršininkas.

Buvęs ginkluotųjų pajėgų pareigūnas tiki, kad „sulauksime lemiamų smūgių, kurie gali būti įspūdingai sėkmingi“.

„Pagalvokite apie tai iš rusų kareivių pozicijų: dauguma jų nenori ten būti, jie prastai apmokyti, prastai aprūpinti, prastai aprengti, prastai vadovaujami. Atvirai kalbant, jų moralė gali palūžti, o to ukrainiečiams tikrai reikia pasiekti. Nes kai karys, kai kariuomenė mano, kad yra nugalėta, atvirai kalbant, ji yra nugalėta“, – reziumavo ekspertas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį ES gynybos ministrų susitikimo Briuselyje metu pareiškė, kad kelios šalys, įskaitant Lenkiją, pradėjo mokyti ukrainiečių pilotus skraidyti naikintuvais F-16, pranešė naujienų portalas „Jevropeiskaja pravda“.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau keliose šalyse prasidėjo F-16 pilotų mokymas. Tam prireiks laiko“, – tvirtino J.Borrellis.

ES užsienio politikos vadovas pabrėžė, kad naikintuvai F-16 yra absoliuti būtinybė, „kad ukrainiečiai galėtų tęsti savo gynybą“.

Pasak leidinio „Politico“, Europa neatmeta galimybės, kad Ukraina gali sulaukti naikintuvųi F-16 jau šį rudenį.

Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo patarėjas Jurijus Sakas sakė, kad Nyderlandai gali būti pirmieji, kurie Kyjivui suteiks ketvirtosios klasės naikintuvus F-16.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas, kalbėdamas su Jungtinės Karalystės radijo stoties „Times Radio“ žurnalistais tvirtino, kad Ukraina yra įsitikinusi, jog incidentas Belgorode nebus paskutinis kartas, kai Rusijos teritorijoje kyla pasipriešinimas.

„Mums gana keista, kad prireikė tiek daug laiko, kol rusų sukilėliai ir rusų partizanai ėmė aktyviau bandyti atsikratyti teroristinio režimo, kuris žudo ir naikina Ukrainą, o tai Rusiją izoliuoja tarptautiniu mastu. Žuvo daugiau kaip 200 000 Rusijos karių. Matyt, pasiektas lūžio taškas“, – pažymėjo jis.

„Rusijos laisvė“ legionas/ „Telegram“/Legiono „Rusijos laisvė“ būrys Belgorodo regione

J.Sakas teigė, kad tokie veiksmai prasidėjo dabar, nes Ukraina atskleidė, jog Rusija tik daug gąsdina, tačiau jos grasinimai nėra paveikūs – ji tik „avis vilko kailyje“.

„Mes atskleidėme, kad Rusiją galima ir reikia įveikti mūšio lauke. Būtent tai mes ir darome Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Jo nuomone, tai padrąsino Rusijos partizanus ir tuos Rusijos piliečius, kurie tikisi ką nors pakeisti ir nenori dalyvauti šiame agresijos nusikaltime.

„Rusus, kurie nenori būti siejami su šiuo terorizmu, kurie nenori, kad jų vaikai, žinote, gyventų su šia amžina gėda ir nešlove dėl to, ką grupė žmonių Kremliuje daro Ukrainai ir pasauliui“, – atviravo J.Sakas.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas kaip ir Ukrainos prezidentūros kanceliarijos administracija atsiribojo nuo tiesioginio Ukrainos dalyvavimo partizanų veiksmuose Rusijoje, tačiau sutiko, kad jų tikslai yra panašūs:

„Aš manau, kad tos veiklos tikslą vakar suformulavo žmonės, kurie ją vykdė. Jie sakė, kad nori demilitarizuoti tą Rusijos dalį. Jie nori, kad karas pasitrauktų iš jų teritorijos. Ir tai iš tikrųjų atitinka mūsų tikslus.“

Jis teigė, kad, norint, jog Ukraina būtų saugi ir Europa būtų saugi, nugalėjus Rusiją mūšio lauke, prireiks „sukurti tam tikros formos demilitarizuotą zoną kai kuriose Rusijos dalyse“.

Mėginimai įšaldyti karą Ukrainoje dabartiniame etape yra „visiškai neteisingi“ ir turėtų būti nutraukti, pirmadienį leidiniui „Evening Standard“ pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

Kalbėdamas parlamente R.Sunakas atsakė į buvusio leiboristų lyderio Jeremy Corbyno, kuris paragino nutraukti ugnį Ukrainoje, žodžius. Pastarasis paragino Didžiąją Britaniją palaikyti tarptautinius raginimus nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.

„Premjeras teisus, kad ugnies nutraukimas nėra taika, tačiau bet koks taikos procesas turi prasidėti nuo ugnies nutraukimo, kitaip šis karas tęsis ir vis blogės“, – sakė J.Corbynas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas

Tuo tarpu šalies premjeras pažymėjo, kad negali su juo sutikti. 

„Paliaubos nėra teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainai. Rusija įvykdė neteisėtą ir neišprovokuotą invaziją. Ji įvykdė siaubingų karo nusikaltimų, ir teisingas ir vienintelis atsakas į tai yra Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos, o visi taikos planais prisidengę planai, kurie iš tikrųjų yra tik bandymai įšaldyti konfliktą ten, kur jis yra, yra absoliučiai neteisingi ir turi būti atmesti“, – tvirtino R.Sunakas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kitos šalys pritarė „teisingos ir ilgalaikės taikos“ principui, pagrįstam JT Chartija, teritoriniu vientisumu ir suverenitetu.

Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „geriausiu atveju kelių mėnesių“, kol naikintuvai F-16 bus atgabenti į Ukrainą, pranešė CNN.

Prezidentui Joe Bidenui penktadienį paskelbus, kad JAV rems bendrus mokymus, administracija pateikė nedaug detalių apie planą aprūpinti Ukrainos karines oro pajėgas JAV gaminamais naikintuvais ar kitais ketvirtos kartos orlaiviais. Iki šiol neaišku, kas suteiks lėktuvus ir kur bus rengiami būsimi pilotai. Paskelbta tik, kad JAV personalas mokymuose dalyvaus kartu su sąjungininkais ir partneriais Europoje. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainiečių pilotas

„Apie tai jau buvo kalbama, ir akivaizdu, kad Ukraina susidomėjo galimybe gauti tokius pajėgumus“, – žurnalistams Džordžo Vašingtono universiteto „Gynybos rašytojų“ grupės susitikime tvirtino F.Kendallas. 

Jo teigimu, prireiks mažiausiai „kelių mėnesių“, kol Ukraina turės galimybę eksploatuoti F-16. Be to, reikia suderinti daugybę detalių, kol Ukrainos karinės oro pajėgos galės masiškai skraidyti vakarietiškais naikintuvais. 

„Jokiomis aplinkybėmis nesiruošiame, kad F-16 ar kitas vakarietiškas naikintuvas dideliais kiekiais patektų į Ukrainos karinių oro pajėgų rankas per trumpesnį nei bent kelių mėnesių laikotarpį“, – sakė karinių oro pajėgų sekretorius.

Manoma, kad tai vis tiek palyginti greitas terminas, nes, pasak karinių oro pajėgų pareigūno, įprastai naujo JAV piloto apmokymas dirbti su orlaiviu trunka ilgiau nei dvejus metus. Pažymėta, kad net F-16 piloto, kuris kurį laiką neskraidė šiuo reaktyviniu lėktuvu, kvalifikacijos kėlimo kursas gali užtrukti iki penkių mėnesių. 

JAV kelis mėnesius viešai tvirtino, kad naikintuvai nėra prioritetų sąrašo viršūnėje ir greitai išeikvos Ukrainai skiriamą finansavimą vietoj svarbesnių ginklų, pavyzdžiui, tankų „Abrams“ ir sistemų „Patriot“.

Tai, kas atrodė kaip staigus J.Bideno administracijos posūkis į kitą pusę, F.Kendallas apibūdino kaip sprendimą, kad atėjo tinkamas laikas pradėti rengti Ukrainos kariuomenę ateičiai.

„Ukraina išliks nepriklausoma valstybė, – teigė sekretorius. – Jai reikės visų karinių pajėgumų, atitinkančių jos poreikius, todėl atėjo laikas pradėti galvoti apie ilgesnį laikotarpį, kaip ta kariuomenė galėtų atrodyti ir ką ji apimtų.“

Rusijos Belgorodo regionui, esančiam prie Ukrainos sienos, antradienio naktį smogė keli dronai, pranešė vietos gubernatorius.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Belgorodo sritis ne kartą buvo apšaudyta, per šias atakas žuvo dešimtys žmonių.

Antradienį dronai smogė keliams namams ir vyriausybiniam pastatui, bet žmonės nenukentėjo, per platformą „Telegram“ paskelbė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Pranešimas pasirodė kitą dieną po to, kai V.Gladkovas pareiškė, kad rusų kariai ir žvalgybos agentai siekia likviduoti šalies sieną kirtusią ukrainiečių diversantų grupę. Ukraina paneigė, kad yra susijusi su įsiveržimu į Rusijos teritoriją, apie kurį paskelbė rusų pareigūnai.

V.Gladkovas antradienį sakė, kad „Gynybos ministerija ir teisėsauga toliau valo tą rajoną“.

Anksčiau jis sakė, kad buvo sužeisti aštuoni žmonės ir kad pareigūnai padeda žmonėms pasitraukti iš kovų vietų.

Naujienų agentūra „Reuters“ pirmadienį pranešė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamentas pareiškė, jog Rusijos privati karinė grupuotė „Wagner“ grupė bando nuslėpti savo pastangas įsigyti karinės įrangos, skirtos naudoti Ukrainoje, ir pridūrė, kad Vašingtonas buvo informuotas, jog samdinių pajėgos siekia gauti reikalingą įrangą per Malį, kad padėtų Rusijai jos kare, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris žurnalistams per spaudos konferenciją sakė, kad „Wagner“ yra pasirengusi tokiems sandoriams naudoti suklastotus dokumentus.

„AP“/„Scanpix“/'Wagner" pajėgos Šiaurės Malyje

„Yra požymių, kad „Wagner“ bando įsigyti karinių sistemų iš užsienio tiekėjų ir nukreipti šiuos ginklus per Malį kaip trečioji šalis“, – sakė M.Milleris.

„Kol kas nepastebėjome jokių požymių, kad šie įsigijimai būtų užbaigti ar įvykdyti, tačiau atidžiai stebime situaciją.“

Departamento atstovas pridūrė, kad Vašingtonas įvedė sankcijas daugeliui asmenų ir subjektų, remiančių „Wagner“ karines operacijas, ir teigė, kad JAV netrukus turės daugiau informacijos šiuo klausimu.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo penktadienio iki pirmadienio Rusijos saugumo pajėgos greičiausiai susirėmė su partizanais mažiausiai trijose vietose Rusijos Belgorodo srityje, netoli Ukrainos sienos.

Partizanų tapatybė nepatvirtinta, tačiau atsakomybę prisiėmė Rusijos antirežiminės grupuotės.

Rimčiausias incidentas įvyko netoli Graivorono miesto. Be šaunamųjų ginklų susišaudymų kartu padaugėjo ir dronų arba netiesioginės ugnies atakų.

Rusija evakavo kelis kaimus ir dislokavo regione papildomas saugumo pajėgas, pažymėjo britų žvalgyba.

Rusija savo pasienio regionuose susiduria su vis didesne grėsme įvairių sričių saugumui, apžvalgoje teigė Gynybos ministerija.

Pastebėta, kad Rusijos pusė praranda kovinius orlaivius, susiduria su savadarbių sprogstamųjų užtaisų atakomis prieš geležinkelio linijas, o dabar – ir tiesioginiais partizanų veiksmais.

Rusija beveik neabejotinai pasinaudos šiais incidentais, kad paremtų oficialų pasakojimą, jog ji yra karo auka.

Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas antradienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paragino Graivorono gyventojus dar negrįžti į savo namus. 

„Kol kas dar neapsimoka“, – rašė jis.

Teigiama, kad Krašto apsaugos ministerija kartu su teisėsaugos institucijomis tęsia teritorijos valymo darbus.

Regiono vadovas pažymėjo, kad nedelsdamas informuos gyventojus, kai bus saugu grįžti į namus.

Deja, vakar, vykdant evakuaciją, mirė 1941 m. gimusi moteris, pranešė V.Gladkovas, anksčiau teigęs, jog civilių aukų per pasipriešinimą regione neužfiksuota.

Jis taip pat informavo, kad buvo sužeista regiono gyventojų pora, dabar pristatytą į miesto ligoninę Nr. 2.

„Moteriai nustatytos apatinių galūnių šautinės žaizdos, trauminis šokas – būklė sunki. Vyro su pilvo žaizdomis būklė vidutinio sunkumo. Dabar jie yra skubios pagalbos skyriuje, atidžiai prižiūrimi gydytojų.“ Suteikiama visa būtina medicinos pagalba. 

Pirmadienį palei Rusijos sieną su Ukraina įsiplieskė kovos po to, kai save vadinančios rusų partizanų pajėgos pareiškė „išlaisvinusios“ pasienio kaimą Rusijos teritorijoje ir norinčios išlaisvinti visą Rusiją.

„Rusijos laisvės“ legionas, save apibūdinantis kaip antikremlišką kovotojų grupuotę, siekiančią išvaduoti Rusiją nuo Vladimiro Putino, sakė, kad peržengė sieną ir užėmė Kozinkos gyvenvietę, o savo dalinius pasiuntė į Graivorono miestą Rusijos Belgorodo srityje.

Filmuotoje medžiagoje, nufilmuotoje tariamai iš pasienio kontrolės posto Graivorone, matyti nukentėjusieji, tarp jų – Rusijos pareigūnas, gulintis veidu žemyn kraujo klane šalia ant grindų išmėtytų Rusijos pasų ir kitų dokumentų. Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip šarvuočiai tarsi užgriūva postą.

Belgorodo gubernatorius teigė, kad po to, kai Graivorono postą apšaudė Ukrainos artilerija, buvo sužeisti aštuoni žmonės, pranešė naujienų agentūros. Dauguma gyventojų paliko vietovę, tačiau padėtis išlieka „įtempta“, sakė jis.

Ukrainos gynybos pajėgos pirmadienį nukovė apie 480 rusų okupantų. Iki šiol bendri šalies agresorės nuostoliai siekia 204 360 žuvusiųjų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Rusijos pajėgos taip pat toliau patiria karinės technikos nuostolių. Ypač dideli priešo nuostoliai artilerijoje – 40 vienetų per dieną. Iš viso per vakarykštę parą ji buvo sunaikinta:

• 4 tankai (iš viso 3789),
• 12 šarvuotų kovos mašinų (7 419),
• 40 artilerijos sistemų (3 318),
• 1 sraigtasparnis (295),
• 34 operatyviniai-taktiniai bepiločiai orlaiviai (2 864),
• 4 sparnuotosios raketos (1 015),
• 10 transporto priemonių ir autocisternų (6139),
• 6 specialiosios įrangos vienetai (433).

Ukrainos pareigūnai teigė, kad gegužės 22 d. Bachmuto mieste ir jo apylinkėse tęsėsi ribotos kovos. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad mūšiai Bachmute tęsiasi ir kad Rusijos pajėgos surengė nesėkmingas antžemines atakas netoli Hryhorivkos (8 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto) ir į pietus nuo Ivanivskės (į vakarus nuo Bachmuto).

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pakartojo, kad Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas įtvirtintoje teritorijoje vakarų Bachmute ir kad kovos dėl aukštumų į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto tęsiasi.

Gegužės 21 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad „Wagner“ pajėgos žengė į priekį link T0504 kelio įvažiavimo į pietvakarių Bachmutą, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Vienas žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad gegužės 21 d. kovos vyksta į vakarus nuo Bachmuto netoli Chromovės.

Kitas karinis tinklaraštininkas gegužės 22 d. teigė, kad Rusijos pajėgos bandė surengti ribotą antžeminę ataką į pietus nuo Bachmuto netoli Bila Horos. Donecko liaudies respublikos (DNR) vadovas Denisas Pušilinas, „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas ir kiti Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos pradėjo valymo ir išminavimo operacijas vakariniame Bachmuto pakraštyje.

Bachmutas Rusijai yra šventai svarbus, todėl jiems nepaprastai svarbu pademonstruoti bent šiokią tokią „pergalę“. Tačiau Ukrainos pajėgos užima labai svarbias pozicijas Bachmuto pakraščiuose.

Tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ sakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoris Romanenka. Pasak jo, situaciją Bachmute reikia komentuoti pateikiant karinį-politinį ir moralinį-psichologinį situacijos vertinimą.

I.Romanenka sako, kad karinė situacija yra tokia, kad kariai Bachmute patyrė didelių nuostolių. Jų pajėgų nepakako ir kovoti miesto viduryje, ir išlaikyti pozicijas flanguose. Generolas pažymi, kad būtent todėl samdiniai paliko „nugalėtojų“ laurus sau, o Bachmuto flangus atidavė reguliariems Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniams.

„Mūsų gynybos pajėgos atsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes ir, toliau atkakliai kovodamos miesto viduje, rengia kontrpuolimus ir puolimus flanguose. Taip darydamos jos kelia tam tikrą grėsmę viskam, kas yra miesto viduje. Tai pripažįsta ir priešas. Svarbu tai, kad Ukrainos kariuomenė pasistūmėjo į priekį, užėmė tam tikras aukštumas flanguose ir galėjo apšaudyti priešo pozicijas. Tai reiškia, kad kariniu požiūriu, nepaisant to, kad priešas užėmė didžiąją miesto dalį, jis neturi jokių perspektyvų pasistūmėti į Konstantynivką, Kramatorską ir Slovjanską. Tai labai svarbu. Ši pozicija lieka mums“, – pažymėjo generolas.

Naujausiose nuotraukose – iš Bachmuto likę griuvėsiai

+3

Pasak I.Romanenkos, Ukrainos grupuotei reikia papildomų pajėgų ir amunicijos, kad galėtų apsupti Bachmutą. Ėjimas į priekį nėra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasirinkimas. Būtina apsvarstyti ir įgyvendinti asimetrinius veiksmus. Generolas apskaičiavo, kad reikia dar maždaug penkių brigadų.

Paklaustas, ar priešas galėtų nušluoti Bachmutą nuo žemės paviršiaus masiškai bombarduodamas, generolas pažymėjo, kad miesto jau beveik nėra. 

„Iš tikrųjų ten mažai kas liko, kalbant apie miestą. Vienu metu jie tą patį darė Popasnoje, Rubižnėje ir panašiai. Nežinau, ar jiems prasminga sprogdinti Bachmutą. Jie nebeturi tų pačių pajėgų. Jie tai supranta ir stengiasi sukurti gyvų pajėgų rezervus. Yra informacijos, kad mūsų puolimo išvakarėse priešas suformavo korpusą, tris divizijas ir jūrų pėstininkų pulką. Jie į rezervą deda didelio tikslumo raketas, kurių gamyba nuo invazijos pradžios padidėjo trečdaliu. Tačiau jie turi labai dideles šių raketų sąnaudas. Taigi vienaip ar kitaip jie taupys, kad turėtų kuo paveikti mūsų operaciją. Taigi šiuo metu kariniu požiūriu netikslinga eikvoti išteklius, tačiau priešas gali turėti savo nuomonę“, – sakė generolas.

Naktį į antradienį, gegužės 23 d., Rusijos okupantai Ukrainos teritorijai smogė net keturiais bepiločiais lėktuvais „Shahed“. 

Kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“, visus į Ukrainą paleistus dronus „Shahed“ numušė priešlėktuvinė gynyba.

„Preliminariai šią naktį priešas įtraukė į smūgius iki 4 „Shahed“, visi numušti. Informacija tikrinama“, – sakoma pranešime.

Rusijos okupantai ir toliau telkia savo pastangas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, kur įvyko daugiau kaip 30 karinių susirėmimų. Bachmutas ir Marjinka išlieka karo veiksmų epicentre. 

Gegužės 22 d. į Belgorodo sritį įsiveržė visos Rusijos proukrainietiškų Rusijos savanorių korpuso (RDK) ir Rusijos laisvės legiono (LSR) daliniai.

Padėtis Belgorodo srityje sukėlė paniką, susiskaldymą ir nenuoseklumą Rusijos informacinėje erdvėje. Visa tai liudija, kad propagandos mašina patyrė didelį informacinį sukrėtimą, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje.

Anot jų, kiekvienas iš vadinamųjų „karo korespondentų“ ir tinklaraštininkų pateikė savo prielaidas apie reidą Belgorodo srityje.

Kai kurie karą palaikantys tinklaraštininkai užsikabino už to, kad RDK ir LSR sudarė daugiausia rusai, vadino juos Rusijos išdavikais ir nepagrįstai kaltino dirbant Ukrainos žvalgybai.

Tuo pat metu keli karo korespondentai išsakė prielaidą, kad išpuolis buvo tikslinė informacinė operacija, kuria siekta nukreipti dėmesį nuo tariamo Bachmuto paėmimo ir pasėti paniką Rusijos informacinėje erdvėje.

Nacionalistas karo tinklaraštininkas Igoris Strelkovas-Girkinas teigė, kad numatė tokius reidus ir laikė juos platesnės Ukrainos kontrpuolimo strategijos dalimi.

Tuo tarpu „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, komentuodamas incidentą, apkaltino Rusijos vyriausybę ir Gynybos ministeriją palengvinus išpuolį, nes nesugebėta sustiprinti Rusijos sienų.

ISW pažymi, kad pirmoji Rusijos gynybinių įtvirtinimų linija eina 2 km nuo Gora Podol gyvenvietės.. Daroma prielaida, kad RDK pajėgoms pavyko ją pralaužti. Tai rodo, kad šie įtvirtinimai yra silpni ir nepakankamai aprūpinti profesionaliu personalu.

ISW analitikai daro išvadą, kad dauguma Rusijos promaskvietiškų tinklaraščių autorių reagavo gana skirtingai, išreikšdami susirūpinimą, nerimą ir pyktį, o informacinė erdvė nesusibūrė į vieną nuoseklią reakciją į tai, kas įvyko, o tai rodo, kad tai Rusiją užklupo netikėtai.

Septyni ukrainiečių žvalgai viename iš karštųjų taškų paėmė į nelaisvę 22 Rusijos specialiųjų pajėgų karius.

Ukrainos oro žvalgybos karininkas šaukiniu „Madiar“ sakė, kad rusų specialiųjų pajėgų paėmimo į nelaisvę procesą užfiksavo dronas. Karys ragina atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip profesionaliai Ukrainos gynėjai susidoroja su Rusijos okupantais.

Belgorode užpultas Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastatas.

Virš miesto kylančių dūmų nuotraukas ir vaizdo įrašą „Telegram“ paskelbė Rusijos internetinis leidinys SOTA.

„Belgorode smogta FSB pastatui. Dėl mieste įvesto antiteroristinio  režimo dabar regione uždrausta bet kokia publikacija be nuorodos į oficialius šaltinius“, – sakoma pranešime.

Belgorodo „Telegram“ kanalai pranešė, kad pirmadienį apie 23.20 val. miesto centre nugriaudėjo garsus sprogimas, po kurio pasirodė dūmų stulpas. Vėliau pranešta, kad Preobražensko gatvė buvo užblokuota, į įvykio vietą atvyko ugniagesiai, policija ir greitosios pagalbos automobiliai.

Tuo tarpu Rusijos propagandistai rašo, kad išpuolio taikinys buvo ne tik FSB pastatas, bet ir Rusijos vidaus reikalų ministerijos departamentas, skelbia ukrainiečių leidinys „Unian“.